Pasak E.Petermane, jungtis su Ryga ir Talinu tapo Europos geležinkelių krovinių koridorių tinklo dalimi, leisiančia sustiprinti esamus krovinių gabenimo maršrutus.
Krovinių vežimo koridorius „Šiaurės jūra–Baltijos jūra“ buvo sukurtas siekiant pagerinti krovinių vežimo geležinkeliais patrauklumą ir efektyvumą, užtikrinant netrikdomą ir geros kokybės kelią krovinių gabenimui.
Koridoriaus valdymo struktūra buvo išplėsta į vykdomąją valdybą įtraukiant Latvijos ir Estijos transporto ministerijų atstovus, o į valdymo tarybą įtraukiant Latvijos geležinkelių „Latvijas Dzelzcels“, Estijos geležinkelių „Eesti Raudtee“ bei „Latvijas Dzelzcels“ dukterinės įmonės „LatRailNet“ atstovus.
Koridoriaus maršrutas buvo pratęstas nuo Kauno Lietuvoje iki Rygos ir Talino kaip pagrindinio maršruto dalis, ir nuo Kauno iki Vilniaus bei nuo Daugpilio ir Krustpilio iki Rygos kaip nukreipiamoji linija. Visų šių linijų vėžės plotis yra 1 520 milimetrų.
„Ši standartinės ir plačios vėžės sąsaja bei strateginė Latvijos ir Estijos vieta prisidės prie geresnės Europos Sąjungos jungties su Rytais ir Azija, taip pat pagerins daugiarūšio transporto galimybes nuo Baltijos jūros iki Šiaurės jūros uostų“, – pabrėžė E.Petermane.
Krovinių vežimo koridorius „Šiaurės jūra–Baltijos jūra“ priskiriamas koridoriams, turintiems didžiausią augimo potencialą teikiant didelio pajėgumo vežimo paslaugas, pridūrė E.Petermane.
Koridorius buvo sukurtas 2015 metų lapkričio mėnesį Pagal ES reglamentą dėl Europos geležinkelių tinklo, užtikrinančio konkurencingą krovinių vežimą, ir driekiasi per aštuonias ES valstybes nares.
Koridorius apima daugiau nei 8 000 kilometrų geležinkelio linijų ir jungia svarbiausius Šiaurės jūros uostus su Vidurio Europa bei Baltijos valstybėmis.
