„Šis ketinimas įsigyti riedmenis rodo, kad galėsime užtikrinti kokybišką viešąjį transportą visiems, ne tik didmiesčių gyventojams“, – sako laikinai susisiekimo ministro pareigas einantis Eugenijus Sabutis.
Naujieji regioniniai traukiniai bus pritaikyti „Rail Baltica“ vėžei ir atitiks tiek tarptautinius, tiek nacionalinius infrastruktūros techninius reikalavimus. Juose bus įrengta apie 200 sėdimų vietų, pirmos ir antros klasės vagonai, specialios zonos dviračiams, taip pat patogumai keleiviams su negalia. Maksimalus traukinių greitis sieks 200 km/h.
„Tikiu, kad tai leis pasiūlyti daugiau patogių ir greitų kelionių, kurios atitiks šiuolaikinių keleivių lūkesčius ir paskatins vis daugiau žmonių rinktis traukinį kaip patogią, tvarią ir konkurencingą susisiekimo alternatyvą“, – sako „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė.
Įgyvendindama šį projektą, „LTG Link“ bendradarbiaus su Latvijos „Vivi“ ir Estijos „Elron“ vežėjais, su kuriais jau pasirašytas ketinimų susitarimas. Nors traukiniai bus techniškai identiški, kiekvienas operatorius turės savo atskirą riedmenų parką. Skirsis tik spalviniai ir dizaino elementai, atspindintys atskirtus prekės ženklus.
„Rail Baltica“ europinio standarto vėžė šiuo metu statoma visose trijose Baltijos šalyse. Planuojama, kad iki 2025 metų pabaigos bus vykdoma arba pasirengta 43 proc. pagrindinės linijos statybų. Lietuvoje iki metų pabaigos bus statoma 114 km vėžės tarp Kauno ir Panevėžio (Joniškėlio), bus tiesiami bėgiai.
