15min jau rašė, kad naktį dėl 25 kontrabandinių oro balionų, įskridusių į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos, Vilniaus oro uosto darbas buvo paralyžiuotas – teko atšaukti, nukelti ar į kitas šalis nukreipti skrydžius. Keleiviai dalijosi, kad lėktuve teko sėdėti valandų valandas, o kai kuriems net nebuvo pasiūlyta nemokamo vandens.
Nors dalis keleivių, vietoj Vilniaus nuskridusių į kitų šalių miestus, pavyzdžiui, Gdanską ar Varšuvą, vėliau parskrido į Vilnių, į 15min sekmadienį kreipėsi ne vienas keleivis, kuris tvirtino, kad oro linijos juos paliko likimo valiai: teko patiems sugalvoti, kaip iš kito Lietuvos miesto ar net kitos šalies, parsirasti namo.
Naktį iš Ciuricho į Vilnių su „airBaltic“ kompanija (skrydžio užsakovas „Swiss“) skridęs Andrius pasakojo, kad lėktuvas buvo nukreiptas į Rygą.
„Bet labiausiai šokiravo komunikacija su keleiviais. Kitaip sakant, paliko visus ant „ledo“ ir liepė patiems ieškotis galimybių pasiekti Vilnių. Vaizdas ne koks, kai senyvo amžiaus keleiviai arba keleiviai su mažais vaikais yra priversti iki ryto laukti galimybių pačiam susirasti keliavimo būdus iki Vilniaus“, – 15min pasakojo Andrius.
Jis pats į Vilnių parsirado tik sekmadienį, 12 valandą.
„Laukėme per visą naktį, kol draugai atvyks ir paims“, – teigė Andrius.
15min kreipėsi komentaro į „airBaltic“ – jo sulaukę, publikaciją papildysime.
Paliko visus ant „ledo“ ir liepė patiems ieškotis galimybių pasiekti Vilnių.
Panašia patirtimi dalijosi ir kita 15min parašiusi keleivė, kurios lėktuvas, skridęs iš Kretos į Vilnių, nusileido Kaune. Jai kelionė į Vilnių atsiėjo net 150 eurų iš asmeninės kišenės. Moteris skrido su „Novaturo“ kelionių agentūra, o skrydį vykdė oro linijos „Avion express“.
„Šeštadienio vakarą patekome į sunkiai suvokiamą situaciją. Dėl sustabdyto darbo Vilniaus oro uoste lėktuvui teko leistis Kaune – dėl saugumo tai suprantama. Bet lėktuvo įgulos veiksmai buvo nepaaiškinami: atidarė lėktuvo duris, pastatė trapą, o keleiviams pareiškė, kad nėra trapo. Pralaikė kelias valandas, vėliau liepė išlipti ir pasakė, kad į Vilnių nuveš autobusais. Bet paaiškėjo, kad nei oro pervežimo kompanija, nei turizmo agentūra „Novaturas“ net nesiruošė parūpinti autobusų“, – pasakojo moteris.
Ji tvirtino, kad vidury nakties žmonės – ir senyvo amžiaus, ir su mažais vaikais – tiesiog buvo palikti likimo valiai.
Šeštadienio vakarą patekome į sunkiai suvokiamą situaciją.
„Aišku, prasidėjo blaškymasis bandant gauti taksi, bet Kaunas ne Vilnius, tokiam kiekiui žmonių taksi tiesiog nebuvo. Galiausiai, kai po ilgų valandų pavyko parsigauti į Vilnių (sumokėjus 150 eurų), net neatsiuntė jokios informacijos, atsiprašymo, kad nepasirūpino autobusais. Priešingai – turizmo agentūra dar ir pasityčiojo: atsiuntė žinutę su tekstu „Tikimės, kad kelionė patiko“, – rašė moteris.
Įvertino ekspertas
„Oro skundas“ įkūrėjas B.Rimkus 15min tvirtino, kad oro linijos turėtų pasirūpinti, kaip keleiviams nuvykti į galutinį kelionės tikslą.
„Bet keleiviai gali organizuotis ir patys – tik reikia išsisaugoti čekius ir pateikti oro linijoms prašymą grąžinti pinigus“, – pasakojo B.Rimkus.
Jei keleiviai iš Kauno ar Rygos į Vilnių vyko už savo pinigus, oro linijos turi pinigus grąžinti, o jei negrąžina – tuomet keleiviai turėtų ginti savo teises ir kreiptis į institucijas ar įmones, galinčias išieškoti pinigus iš oro linijų.
Paprašytas įvertinti konkrečias praėjusią naktį vietoj Vilniaus į Kauną ar Rygą patekusių keleivių istorijas, B.Rimkus teigė, kad taip neturėtų būti, tačiau pridūrė, kad oro linijas žmogiškai galima suprasti, kai sutrikdoma daug skrydžių.
„Tokiu atveju gali būti sudėtinga rasti autobusų, kai prireikia didžiulį skaičių keleivių pervežti paskutinę akimirką. Tokiais atvejais, kai neturi resursų, oro linijos palieka tai keleiviams – toks atvejis buvęs ir „Lufthansai“ per jų streikus, kai oro linijos prisipažino, kad nepajėgia pasirūpinti“, – prisiminė B.Rimkus.
Paklaustas, ar oro linijos gali gauti baudas dėl to, kad nepasirūpino keleiviais ir nepristatė jų į galutinį kelionės tikslą, ekspertas teigė, kad baudos joms gali būti skiriamos, bet paprastai tai daroma dėl sisteminių, o ne pavienių pažeidimų.
Jo teigimu, naktį iš šeštadienio į sekmadienį chaotišką kelionę turėję ir laukti oro uostuose priversti keleiviai negalės pretenduoti ir į kompensacijas.
„Kompensacijos už tokius sutrikimus, kai pagrindinė priežastis – dronai ar meteorologiniai balionai, neturėtų priklausyti – jos gali priklausyti, kai oro linijos kontroliuoja aplinkybes, pavyzdžiui, įvyksta techninis gedimas, problemų kyla dėl įgulos ar antžeminės pagalbos. Šiuo atveju geriausia, ko galima tikėtis, atgauti pinigus už kelionę, jei keleiviai grįžo patys iš kitų oro uostų“, – komentavo ekspertas.
Nemažai skrydžių vėluoja ir sekmadienį. Tačiau B.Rimkaus teigimu, dėl šių skrydžių vėlavimo keleiviai, greičiausiai, taip pat negalėtų pretenduoti į kompensacijas, jei šie trikdžiai tiesiogiai susiję su naktiniu įvykiu.
„Jei tiesiogiai susiję, tai nepriklausytų kompensacijos, nes oro linijos turi griežtus grafikus, sudaromos eilės – ją praradus reikia laukti kitos. Bet koks oro uostų sutrikdymas – ne veltui į juos ir taikomasi – sukelia labai daug pasekmių“, – komentavo B.Rimkus.
Ekspertas taip pat teigė, kad ilgai lėktuve ar oro uoste laukiantiems keleiviams – 2-4 valandas, priklausomai nuo atstumo – priklauso maisto, gėrimų kuponai – jei jų keleiviai negauna, patartina maistą pirkti už savo pinigus, o čekius išsisaugoti ir prašyti grąžinti pinigus.
Tiesa, iš Antalijos į Vilnių su MGA oro linijomis skridusi vilnietė, kurios lėktuvas buvo nukreiptas į Gdanską, 15min pasakojo lėktuve, kartu su kitais 600 keleivių, pralaukusi kelias valandas – lėktuvo įgula per šį laikotarpį nemokamai nepasiūlė ne tik užkandžių, bet ir vandens.
Lietuvos oro erdvę naktį iš šeštadienį į sekmadienį pažeidė 25 meteorologiniai oro balionai, dėl kurių iki ryto buvo uždarytas Vilniaus oro uostas.
