Mėnesį trunkantis Irano karas keičia oro erdvę visame Artimųjų Rytų regione ir didina skrydžių trikdžius, įskaitant maršrutų tarp Azijos ir Europos, kurie anksčiau ėjo per regioną arba virš jo, užkimšimą. Be užsitęsusio Rusijos ir Ukrainos konflikto bei kovų tarp Pakistano ir Afganistano, tai privertė oro linijas naudoti vis siauresnius koridorius, ypač virš Azerbaidžano ir Centrinės Azijos.
„Akivaizdu, kad eismo koncentravimas tam tikruose maršrutuose, oro erdvės prieinamumas oro eismo kontrolei, tai, kad eismas gali naudoti mažiau įprastus maršrutus, gali sukelti saugumo rizikas“, – sakė Florianas Guillermet, Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) vykdomasis direktorius.
Šie komentarai yra pirmieji iš Europos aviacijos reguliuotojo nuo tada, kai vasario pabaigoje kilo karas Artimuosiuose Rytuose. Aviacija yra viena labiausiai paveiktų pramonės šakų, pilotams susiduriant su augančia raketų ir dronų keliama rizika. F.Guillermet, šio sektoriaus veteranas, anksčiau vadovavęs Prancūzijos oro eismo kontrolės sistemai, sakė, kad įgulos ir dispečeriai yra apmokyti numatyti ir mažinti rizikas. Nepaisant to, oro erdvės uždarymas ar skrydžių ribojimas kartais yra neišvengiamas.
„Mes aviacijoje turime priemonių mažinti riziką. Viena iš tų priemonių yra išvalyti dangų“, – sakė jis ir priduria, kad nors tai trikdo keleivius, tai išlieka efektyviausias būdas išlaikyti eismo tankį „visuomet kontroliuojamą“.
EASA, kuri vienija 31 Europos šalį, rengia reguliarią savo aviacijos strategijos peržiūrą tuo metu, kai viena saugiausių transporto rūšių susiduria su augančiais pavojais – nuo GPS trikdžių ir dronų iki operacinių grėsmių, tokių kaip nestabilūs priartėjimai ir incidentai pakilimo takuose.
Penktadienį EASA atnaujino savo rekomendaciją vengti oro erdvės virš Irano, Izraelio ir dalies Persijos įlankos iki balandžio 10 d.
Aiškesnės taisyklės kovai su dronais
EASA taip pat rengia aiškesnes gaires dėl to, kokios priemonės gali būti naudojamos kovojant su didėjančiu nevaldomų dronų aktyvumu, nukreiptu į civilinius oro uostus, sakė F.Guillermet.
ES oro uostai susiduria su dronų incidentais, kuriuos saugumo ekspertai sieja su vadinamuoju „hibridiniu karu“ – karinės jėgos, kibernetinių atakų ir kitokio kišimosi mišiniu.
Nuo 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą dronai tapo svarbiu ginklu abiejose pusėse. Oro uostai nuo Stokholmo iki Miuncheno patyrė su dronais susijusius trikdžius, kurie, įtariama, bet nepatvirtinta, yra susiję su konfliktu.
F.Guillermet sakė, kad reikia aiškesnių taisyklių, ypač atsižvelgiant į „su valstybėmis susijusios“ dronų veiklos augimą.
„Šiandien susiduriame su labai skirtinga aplinka. Todėl agentūra šiuo metu tai iš naujo vertina, – sakė jis interviu agentūros būstinėje Kelne. – Situacija, su kuria dabar susiduriame, yra labiau panaši į hibridinį karą.“
