Automobilis – lyg šaltasis ginklas
Profesionalus lenktynininkas ir dviračių sporto entuziastas Vytautas Švedas savo kailiu yra patyręs, kokia didelė yra sekundės neapdairumo kaina prie vairo. Prieš metus vyras važinėdamas dviračiu buvo partrenktas automobilio, kurio vairuotoja jo paprasčiausiai nepastebėjo. Lemiamą akimirką V.Švedo neišgelbėjo nei ryškiaspalvė apranga, nei ilgametė vairavimo patirtis.
Visa tai įvyko tik dėl dingusio vairuotojo dėmesio ir koncentracijos.
„Didžiausia problema yra vairuotojų situacijos neįvertinimas ir nedėmesingumas. Prasilenkinėjau su automobiliu ir net neturėjau minčių, kad jis suks į mano pusę. Visa tai įvyko tik dėl dingusio vairuotojo dėmesio ir koncentracijos“, – praėjusiais metais per atostogas Nidoje nutikusią nelaimę prisimena lenktynininkas.
AB „VIA Lietuva“ projektui „Saugi kelionė – bendras tikslas“ savo istorija pasidalijusio V.Švedo teigimu, jo greitis susidūrimo metu buvo nedidelis – iki 20 km/val., o automobilis buvo tik pajudėjęs iš vietos. Tačiau to pakako, kad nelaimės padarinius sportininkas jaustų dar mažiausiai pusmetį.
„Kaulų pažeidimų man pavyko išvengti, bet buvo raiščių ir raumenų plyšimų, sprando skausmai neatleido gal pusę metų, krito ir sportinė forma – ją atstatyti iki dabar nėra lengva.
Bet jei toje vietoje būtų buvęs vaikas, manau, viskas būtų pasibaigę daug liūdniau. Visa laimė, kad toje vietoje buvo žmogus, kuris visą gyvenimą sportavo ir ruošė kūną tokiems dalykams“, – teigia V.Švedas.
„Svarbiausias momentas šioje istorijoje yra atsakomybės nesupratimas – kad ne tik vairuoji, bet ir laikai rankose tarsi didelį ginklą, nuo kurio gali nukentėti ne tik automobiliai, bet ir žmonės, jų sveikata ir net gyvybė“, – sako sportininkas.
Jis taip pat pabrėžia, kad didesnę patirtį kelyje turintys vairuotojai turėtų turėti daugiau tolerancijos mažesnę patirtį turintiems vairuotojams – niekada jų neskubinti, duoti daugiau erdvės kelyje ir laiko priimti sprendimą.
Dviratės transporto priemonės – pažeidžiamiausios
Ir nors V.Švedas pirmiausia akcentuoja automobilių vairuotojų atsakomybę kelyje, jis taip pat pažymi, jog ir dviračių transporto priemonių vairuotojai bei pėstieji turi patys kuo dėmesingiau vertinti situaciją eisme. Jis prisipažįsta, jog važiuodamas dviračiu visada vadovaujasi požiūriu, jog kiti kelyje jo nemato.
Važiuoju taip, lyg manęs niekas nematytų
„Iš mano, kaip dviratininko patirties, ypatingai po to įvykio, galvoju ir važiuoju taip, lyg manęs niekas nematytų. Aišku, esu apsiginklavęs ir lemputėmis iš priekio ir galo, liemene, šviesą atspindinčiais rūbais, bet jei dviračio vairuotojas nori jaustis kiek įmanoma saugiau, jis turi galvoti, kad jo niekas nemato. Ir tuo pačiu padaryti viską, kad jį kuo labiau matytų“, – teigia lenktynininkas.
Jis pažymi, kad viena didžiausių eismo dalyvių ydų – įsivaizduoti, jog kiti jiems kelyje neva trukdo.
„Visuomenė blaivėja, sveikatinasi, daugiau galvoja apie savo kūną ir ilgaamžiškumą. Natūralu, kad žmonės turi judėti – bėgti, važiuoti dviračiu, sportuoti ar pan. Ir tikrai manau, kad jie turi būti toleruojami bei saugomi kitų eismo dalyvių, ypatingai automobilių, kad jiems būtų sudaryta kuo mažiau kliūčių daryti tai, ką jie nori daryti“, – dalijasi sportininkas.
„Dviratės transporto priemonės yra pažeidžiamiausia eismo rūšis, kuri patiria sužalojimus ne skardos sulankstymu, lempų dužimu, o savo kūnu ir už tai moka didžiausią kainą. Tai tolerancijos, tolerancijos ir dar kartą tolerancijos“, – sako lenktynininkas V.Švedas.
Didėjant greičiui, kinetinė energija didėja kvadratu
Saugaus eismo ekspertas Saulius Šuminas atkreipia dėmesį, kad net ir nedidelis greičio padidėjimas ženkliai padidina smūgio jėgą, nes didėjant greičiui kinetinė energija didėja kvadratu.
Smūgio pasekmių mastą taip pat lemia ir transporto priemonės masė. Taigi, padidėjus greičiui dvigubai, kinetinė energija padidėja 4 kartus.
Net ir nedidelis greičio padidėjimas ženkliai padidina smūgio jėgą.
Be to, didesnės masės automobiliai, susidūrimo metu perduoda pėsčiajam daugiau energijos, todėl sunkių sužalojimų ar žūties tikimybė padidėja apie 44 proc., palyginti su įprastu lengvuoju automobiliu.
Kokią žalą smūgio metu patirs vairuotojas ir keleiviai, taip pat priklauso nuo to, ar jie segi saugos diržus, kokios aktyvios ir pasyvios saugos sistemos yra automobilyje (aktyvios padeda išvengti eismo įvykių, pasyvios padeda sušvelninti pasekmes), pabrėžia S.Šuminas.
Kalbant apie dvirates transporto priemones – paspirtukus, dviračius ar motociklus – jos laikomos pavojingesnėmis, nes nėra vairuotoją nuo aplinkos skiriančio barjero – kėbulo, galinčio sugerti smūgio jėgą, teigia saugaus eismo specialistas.
„Todėl ir eismo įvykių pasekmės neretai skaudesnės, net esant ir mažesniems greičiams“, – sako S.Šuminas.
Siekiant visuotinio eismo dalyvių saugumo kelyje, svarbu suprasti, kad eismo sistema turi veikti išvien, neapeliuojant į paskirus jos elementus, nes saugi kelionė yra bendras visų eismo dalyvių siekis ir rezultatas, atkreipia dėmesį specialistas.
„Reikėtų atsisakyti įsitikinimo, kad eismo įvykiai nutinka kitiems ir nepervertinti savo įgūdžių kelyje“, – sako S.Šuminas.
