Sekite 15min Google
Krovinio kelionė nesibaigia uoste. Jis perkraunamas, vežamas sausuma, kartais kerta ne vieną valstybės sieną, o kiekviename etape sprendimai dėl transporto ir degalų priimami atsižvelgiant į kainą, maršrutą ir prieinamą infrastruktūrą. Šįkart tarp hakatono dalyviams pateiktų iššūkių ir Klaipėdos uosto – rasti efektyviausią krovinių gabenimo maršrutą, naudojant žaliuoju vandeniliu varomas transporto priemones.
Atsakymo į šį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pateiktą klausimą ieškojo „Portathon 2026“ dalyviai. Uosto direkcijos pasiūlytas iššūkis buvo vienas iš 4 uosto ir pramonės atstovų pasiūlytų iššūkių. Per 48 valandas komandos kūrė sprendimus, įvairioms pramonės sritims, tarop jų pritaikyti žaliąjį vandenilį gabenant krovinius Europos Sąjungoje.
„Milijoninės investicijos, ambicingi plėtros projektai, inovacijos, žaliosios iniciatyvos ir Lietuvą stiprinanti infrastruktūra – ateities Klaipėdos uostą kuriantys projektai visuomet prasideda nuo drąsios idėjos ir netradicinių sprendimų. Kasmet daugybę veržlių įvairių sričių profesionalų bei talentingų kūrėjų intensyviam 48 valandas trunkančiam darbui sukviečiantis „Portathon“ yra puikus inkubatorius sprendimams, apie kuriuos dar tik kalbame, bet jie bus labai svarbūs rytoj. Idėjos, gimstančios per šias dvi paras, gali padėti kurti tvaresnį, atsparesnį ir inovatyvesnį ateities uostą. Klaipėdos uostas šiame procese nelieka nuošalyje – kasmet palaikome šias dirbtuves pasiūlydami uosto aktualijų įkvėptus iššūkius bei deleguojame savo žiniomis dalyviams talkinančius mentorius. Ateities Klaipėdos uostą kuriame kartu“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Idėjos, gimstančios per šias dvi paras, gali padėti kurti tvaresnį, atsparesnį ir inovatyvesnį ateities uostą.
Įmonių tikslai – skirtingi
Uosto direkcijos komercijos projektų vadovė ir hakatono mentorė Virginija Ketlerienė sako, kad vienas siekių – rasti įrankį, kuris padėtų planuoti vandenilio panaudojimo projektus. Sprendimas turėtų parodyti jo naudą konkrečiai organizacijai.
„Skirtingos organizacijos, kurios investuoja į vandenilio panaudojimo technologijas, turi skirtingus tikslus: mažinti bendruosius kaštus, mažinti CO₂ emisijas, rasti trumpiausią kelią su geriausiai prieinama alternatyvaus kuro infrastruktūra ir panašiai, o įrankis padėtų vizualiai parodyti naudą konkrečiai organizacijai, atsižvelgiant į jos poreikius. Į „Portathon“ susirenka labai kūrybingi žmonės, todėl rastas sprendimas gali turėti ir visai kitą panaudojimo galimybę – tai visada būna didžiausia tokių hakatonų paslaptis, kurią įdomu atrasti“, – sako V. Ketlerienė.
Pasak jos, mentorystė leidžia dalyviams geriau suprasti uosto specifiką, alternatyviųjų degalų ypatybes ir rinkos situaciją. Uosto specialistams tai taip pat proga pastebėti idėjų, kurias būtų galima plėtoti ir už hakatono ribų.
„Mentoriaujant ypač svarbu atkreipti dėmesį į esminius iššūkio problematikos ir laukiamo sprendimo aspektus, pasidalinti ta informacija, kuri jau sukaupta ir skatinti komandos narius ieškoti dar neatrastos informacijos. Kartu tai yra abipusė nauda: komandos nariai susipažįsta su uosto specifika, šiame iššūkyje labiau su alternatyvaus kuro ypatybėmis, rinkos situacija, o mentoriui tai galimybė „pagauti“ idėjas, kurios gali būti realiai įgyvendinamos“, – pastebi V. Ketlerienė.
Aštuntą kartą Klaipėdoje vykęs „Portathon“ šiemet subūrė daugiau nei 100 įvairių sričių profesionalų ir jaunų kūrėjų iš Lietuvos bei užsienio. Jiems buvo pasiūlyti keturi uosto ir pramonės atstovų iššūkiai. Bendras renginio prizų fondas siekė 5000 eurų, o trečiąją vietą užėmusiai komandai skirtas 1000 eurų prizas.
Tarp renginio dalyvių – sprendimų kūrėjai iš Serbijos ir Juodkalnijos, Azerbaidžano, Danijos, Prancūzijos, Graikijos, Rumunijos, Ispanijos, Airijos, Vokietijos, Kroatijos ir net tolimosios Ganos. Iššūkius dalyviams pateikė Klaipėdos uosto direkcija, Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, La Rošelio uostas.
