Sekite 15min Google
Daugelis parodos lankytojų pirmą kartą iš arti pamatė tokio tipo Lietuvoje kuriamą ir gaminamą dvigubos paskirties techniką. Bendrovės „Aurida Engineering Company“ vadovui Mantui Klupšui toks susidomėjimas – ženklas, kad prieš kelerius metus pradėta plėtoti idėja dėmesio sulaukia ne tik gynybos pramonės parodose, bet ir visuomenėje.
Šiandien „Auridos“ planuose jau ne vienas šarvuotis, o visa TAURUS šarvuotų transporto platformų šeima. Ambicijos rimtos – Lietuvoje sukurti kompetencijas, kurios leistų karines transporto priemones ne tik surinkti iš atvežtų ES ir NATO valstybėse gaminamų komponentų, bet ir čia projektuoti, vystyti, gaminti, bandyti, tobulinti, o vėliau – prižiūrėti.
Pagrindas – gera gamybinė bazė
Pirmasis pagamintas modelis – keturiais ratais varomas TAURUS 4-1 – 2025-ųjų rudenį debiutavo Lenkijoje, vienoje didžiausių regiono gynybos pramonės parodų MSPO. Šiemet jo kūrėjai tęsia bandymus ir tobulina konstrukciją. Rugsėjį bendrovė užbaigė dar vieną lauko mobilumo bandymų etapą, kurio metu buvo vertinamas automobilio pravažumas sudėtingame reljefe, trauka, manevringumas ir bendras elgesys.
„Aurida Engineering Company“ įsikūrusi Panevėžio pramoniniame rajone esančioje gamybinėje bazėje, kur jau daugelį metų plėtojama automobilių komponentų gamyba. Nuo 1959 m. Panevėžyje buvo gaminami automobilių kompresoriai, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę gamybą tęsė UAB „Panevėžio Aurida“.
Įmonė neapsiribojo vien kompresorių surinkimu: čia atliekami liejimo, tekinimo ir frezavimo CNC staklėmis, štampavimo, terminio apdorojimo, dažymo ir kiti darbai. Todėl gaminant šarvuotį nemaža darbų dalis – nuo metalo ruošinio iki pagaminto komponento – gali būti atliekama vienoje gamybinėje bazėje, kurią, pasak M. Klupšo, esant poreikiui galima išplėsti.
Tačiau vien gamybinės bazės tokiam sudėtingam ir atsakingam projektui nepakanka. Todėl „Aurida Engineering Company“ subūrė civilinės ir gynybos pramonės projektuose patirties turinčių inžinierių, technologų bei projektų vadovų komandą, įtraukė ir atsargos kariškius. Inžinerinės kompetencijos leidžia patiems kurti konstrukcinius šarvuočio sprendimus, pritaikyti juos gamybai, išbandyti ir tobulinti.
Kaip pastebėjo M.Klupšas, tokiai gamybai yra visos sąlygos: didžiulis gamybinis pastatas, rampa, karo atvejų būtinos slėptuvės, 8 MW galios energetinė infrastruktūra, logistika (teritorijoje yra veikianti geležinkelio vėžė), geri privažiavimo keliai, šalia – „Via Baltica“, europinė „Rail Baltica“ vėžė.
Mintis apie šarvuotį – dar iki plataus masto karo
Mantas Klupšas atskleidžia, kad idėja gaminti karinę techniką jam kilo dar prieš Rusijai pradedant plataus masto karą Ukrainoje. Tarptautinės parodos ir verslo susitikimai padėjo suformuoti mintį, kad dešimtmečius Panevėžyje kauptą automobilių komponentų gamybos ir metalo apdirbimo patirtį galima panaudoti šarvuotos transporto priemonės gamybai.
2019 m. Rusija jau buvo okupavusi Krymą, tačiau plataus masto karas Ukrainoje dar nebuvo prasidėjęs. Tuomet Lietuvos institucijoms pasiūlyta šarvuočio idėja didesnio susidomėjimo nesulaukė. Po 2022 m. vasario, kai Rusijos invazija iš esmės pakeitė Europos saugumo situaciją ir ypač padidėjo grėsmės Baltijos šalims bei Lenkijai, požiūris į vietinę gynybos pramonę ir Lietuvoje gaminamą šarvuotą techniką sparčiai keitėsi.
M.Klupšas sako, kad sprendimas investuoti į gynybos pramonę nebuvo vien naujos verslo nišos paieška. Lietuvai didinant gynybos pajėgumus tapo svarbu parodyti, kad sudėtingesnė karinė technika gali būti ne tik perkama užsienyje, bet ir gaminama, surenkama, remontuojama bei tobulinama Lietuvoje.
„Esu įsitikinęs, kad Lietuva turi sekti įkvepiančiu kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu, kurioje strateginis prioritetas turėti kuo daugiau šalies viduje gaminamos technikos ir ginkluotės. Jie siekia būti kuo mažiau priklausomi nuo kitų šalių ir tai yra teisingas kelias“, – teigia pašnekovas.
Tokios gamybos Lietuvoje praktinė nauda didelė: karinė technika turi būti pasirengusi veikti, todėl svarbu, kur atliekamas jos remontas, kaip greitai galima gauti atsarginių dalių ir kiek gamintojas priklausomas nuo tolimų tiekimo grandinių.
Pirmajam TAURUS pagaminti užteko penkių mėnesių
Pirmuoju įgyvendintu projektu tapo 2025 m. rugsėjį Lenkijoje, Kielcuose vykusioje tarptautinėje gynybos pramonės parodoje MSPO debiutavęs 4×4 važiuoklę turintis greito reagavimo šarvuotas visureigis TAURUS 4-1. Jį pavyko pagaminti maždaug per penkis mėnesius.
Parodoje TAURUS sulaukė Lenkijos, Ukrainos ir Prancūzijos delegacijų dėmesio. „Užsienio ekspertai labai teigiamai įvertino mūsų gaminį, kuris yra labai saugus nuo minų ir dronų atakų bei gali turėti labai plačią paskirtį: kaip karinis šarvuotis, pasienio tarnybos pareigūnams skirtas šarvuotas visureigis ar net medicininės pagalbos šarvuotis“, – taip apibūdina sulauktą reakciją „Aurida Engineering Company“ vadovas.
Bendroji TAURUS 4-1 masė siekia 13,5 tonos, naudingoji apkrova – iki 2,5 tonos. Automobilyje numatyta vieta vairuotojui, vadui, ginklo operatoriui ir septyniems kariams.
TAURUS ratus varo 6,7 l dyzelinis variklis, priklausomai nuo versijos išvystantis 285–360 AG. Deklaruojama apsauga nuo kulkų ir artilerijos skeveldrų atitinka NATO standartą STANAG 4569, o atsparumas minoms ar panašiems sprogstamiesiems užtaisams – 3A/3B lygį. Tai reiškia, kad TAURUS turėtų apsaugoti viduje esančius karius, jei po ratu ar centrine dugno dalimi sprogtų maždaug 8 kg TNT ekvivalento užtaisas.
,,Aurida Engineering Company“ jau yra gavusi NCAGE (NATO Commercial and Government Entity) – NATO įmonėms priskirtą kodą. Po patikrinimo jį išduoda NATO Aprūpinimo ir pirkimų agentūra (NSPA). Bet kuris tiekėjas, tieksiantis prekes, paslaugas ar medžiagas NATO ar šalių narių krašto apsaugos ministerijoms privalo turėti galiojantį NCAGE kodą“, – pažymi M.Klupšas.
Ne kiekviena detalė pagaminta Lietuvoje
Šiuolaikinėje automobilių ir gynybos pramonėje praktiškai nėra gamintojo, kuris pats gamintų viską – variklį, transmisiją, ašis, stabdžius, elektroniką ir kitus komponentus. TAURUS gamintoja „Aurida Engineering Company“ taip pat dalį agregatų gauna iš tarptautinių tiekėjų, bet tik iš ES ir NATO šalių narių ir jų sąjungininkų, agregatams suteikiama garantija.
Panevėžyje atliekama apie 80 proc. mechaninio apdirbimo ir galutinio surinkimo darbų. Čia taip pat numatyta TAURUS priežiūra, aptarnavimas ir remontas. Bendrovės direktorius M.Klupšas tai įvardija kaip vieną svarbiausių projekto privalumų – Lietuvoje sukurtos ir pagamintos technikos dėl kiekvieno rimtesnio gedimo nereikėtų vežti pas užsienyje esantį gamintoją, ją būtų galima remontuoti vietoje.
Todėl „Aurida“ siekia, kad kuo daugiau gamybos darbų būtų atliekama Lietuvoje, į tiekimo grandines būtų įtraukta daugiau mūsų šalies pramonės bendrovių, o bendradarbiavimas su „Vilnius TECH“, KTU Panevėžio fakultetu ir kitomis mokslo įstaigomis būtų dar labiau plėtojamas.
Kaip paminėjo M.Klupšas, tai ir naujos darbo vietos, specialistų ruošimas, mokesčiai, o pats svarbiausias kriterijus – pagaminimo ir pristatymo greitis. Įsigijus šiandien, pirmieji užsienyje pagaminti gaminiai bus pristatyti ne anksčiau kaip po 2-3 metų, o šarvuota technika tik po 2030 m. Ar turime laiko ir galimybių tiek laukti? Todėl savas gamintojas – ypatingas privalumas.
Modelių bus daugiau
TAURUS 4-1 yra pirmoji, bet ne vienintelė platforma. „Aurida Engineering Company“ jau pateikė konkrečias penkių TAURUS modelių technines charakteristikas ir vizualizacijas, o vykstančiuose renginiuose įmonė pristatė gaminamas ir planuojamas gaminti 4×4, 6×6 ir 8×8 platformas.
Šiuo metu pagamintas ir demonstruojamas TAURUS 4-1. Planuojami:
• TAURUS 4-2 (4×4) – 13 t masės, 2 t keliamosios galios, 8,9 l, 450 AG variklis, 2+8 žmonės, aukštesnė STANAG 4569 4A/4B apsauga.
• TAURUS 4-3 (4×4) – lengvesnė ir manevringesnė, 10,5 t masės, 2 t keliamosios galios, 6,7 l 340 AG variklį turinti ir 2+6 žmones vežti galinti taktinė versija.
• TAURUS 6 (6×6) – 17,3 t masės, 6 t keliamosios galios, 8,9 l 450 AG variklis, 3+8 žmonės.
• TAURUS 8 (8×8) – 22 t masės, 6 t keliamosios galios, 8,9 l 450 arba 480 AG variklis, 2+1+8 žmonės.
Visiems 4×4, 6×6 ir 8×8 modeliams numatoma naudoti unifikuotus komponentus, kad tokią karinę techniką būtų paprasčiau prižiūrėti ir aprūpinti atsarginėmis dalimis.
Modulinė strategija leidžia vienos bazinės konstrukcijos pagrindu kurti skirtingos paskirties šarvuočius – tiek įprastus, skirtus kariams vežti ar evakuacijai, tiek specializuotus: ryšio, vadaviečių, specialių priemonių gabenimo ir kitoms užduotims.
Vasarą „Auridos“ atstovai dalyvavo ir „Eurosatory 2026“ parodoje Paryžiuje ir MSPO 2026 m. rugsėjo mėnesį įvykusioje didžiausioje šių metų karinės technikos parodoje Europoje. Tai rodo, kad bendrovei svarbi ir eksporto rinka, tačiau M.Klupšas ne kartą yra pabrėžęs, jog prioritetas – Lietuva.
Po pristatymų – sėkmingi bandymai
Karinės technikos likimą daug lemia tai, kaip ji pasirodo bandymuose. Rugsėjį „Aurida Engineering Company“ paskelbė užbaigusi TAURUS 4-1 lauko mobilumo bandymų etapą.
Šarvuotis buvo bandomas sudėtingame reljefe, vertinant trauką, pravažumą, manevringumą bei bendrą elgesį tokiomis sąlygomis, su kokiomis galėtų susidurti realių operacijų metu.
Bandymai suteikė daug informacijos, ką dar reikėtų tobulinti. Jų metu vertinamas ne tik šarvų storis, variklio galia ar pravažumas, bet ir tai, kaip lengva kariams įlipti ir išlipti, ką vairuotojas mato iš savo vietos, kaip patogiai išdėstyta įranga, kaip transporto priemonė valdoma bekelėje, kiek vietos yra kariams ir ekipuotei bei kaip greitai šarvuotį galima aptarnauti lauko sąlygomis.
Pasak M.Klupšo, galimybę išbandyti TAURUS jau turėjo ir Lietuvos kariuomenės bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai, šarvuotis net dalyvavo realiose Šaulių sąjungos Panevėžio apskrities mokymuose-pratybose. 2026 m. birželį TAURUS patikrino ir įvertino KAM atstovai. Daugiausia teigiamų įvertinimų sulaukė lengvas šarvuočio valdymas, pravažumas, erdvus keleivių skyrius ir tai, kad TAURUS lengva perprasti.
Bandymai ir kariškių vertinimai leidžia išsiaiškinti, ką dar reikėtų tobulinti kituose projekto etapuose.
Lietuvos gynybos pramonei atsiranda daugiau erdvės
„Auridos“ ambicijos sutampa su Lietuvos valstybės siekiu didinti vietinius gynybos pramonės pajėgumus. Prezidentas Gitanas Nausėda, Premjeras Mindaugas Sinkevičius ir Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ne sykį pabrėžė to svarbą ir realų nusiteikimą to siekti! Nuo rugsėjo 1 d. įsigalioję Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pakeitimai supaprastino dalį procedūrų ir Krašto apsaugos ministerijai suteikė pagrindinę atsakomybę už pramoninio bendradarbiavimo įgyvendinimą.
M.Klupšas tikisi, kad dabartinė vyriausybė turės ryžto įveikti kliūtis ir imsis realių darbų, siekdama Lietuvos nacionalinės gynybos pramonės stiprinimo.
KAM duomenimis, pagal jau pasirašytas sutartis pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimai Lietuvoje viršijo 100 mln. eurų. Šios sutartys apima gamybą, remontą, technologijas ir mokslinius tyrimus.
Žinoma, kariuomenei reikia išbandytų ir jos reikalavimus atitinkančių sprendimų, todėl TAURUS bus toliau intensyviai bandomas ir tobulinamas, kad atitiktų kariuomenės keliamus saugumo, mobilumo, patikimumo bei eksploatacijos reikalavimus.
Didžiausias išbandymas dar priešakyje
„Aurida Engineering Company“ dar laukia tolesni bandymai, konstrukcijos tobulinimas, sertifikavimas, galimų užsakovų reikalavimų integravimas ir, svarbiausia, perėjimas nuo vienetinės prie serijinės gamybos.
M.Klupšo požiūriu, šie iššūkiai išsprendžiami, o Panevėžys turi vieną svarbų pranašumą – čia jau yra tinkama gamybinė infrastruktūra, gilios pramonės tradicijos, kompetencijos ir patirtis, taip pat kūrybingi, su metalu dirbti mokantys specialistai.
Todėl TAURUS projektas – gerokai ambicingesnis nei vieno šarvuočio sukūrimas: planuose – įvairios paskirties modulinio šarvuoto transporto projektavimas, serijinė gamyba ir aptarnavimas.
,,Turime daugiau nei 100.000 m2 tam tinkamas gamybines patalpas ir visas galimybes per metus pagaminti didelius kiekius. TAURUS yra nacionalinis pasiekimas, o ne vienos „Auridos“ – dėl to tikimės kuo didesnio palaikymo iš dabartinės Lietuvos valdžios. Kitu atveju – jau turime siūlymų perkelti mūsų veiklą į kitas NATO šalis! Vis tik esu įsitikinęs, kad naudingiausiai mūsų gaminys tarnautų Tėvynei Lietuvai! Tokia yra mano svajonė ir didžiausia siekiamybė“, – neslepia ambicijų M.Klupšas.
