Tai R.Sinkevičius pasiūlė, susitikęs su Vilniuje viešinčiu Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministru Juhanu Partsu, pranešė Susisiekimo ministerija.
Anot Lietuvos ministro, jo siūlomas veiklos modelis leistų pasiekti tuos pačius tikslus, bet padėtų sutaupyti daug laiko ir lėšų, kurių pareikalautų bendros įmonės steigimas. Be to, į grupę būtų kviečiamos dirbti ir Lenkija bei Suomija, kurios bendros įmonės kūrime neketina dalyvauti.
Ministrai sutarė siūlymą artimiausiu metu pateikti svarstyti projekto „Rail Baltica“ darbo grupei.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai derasi dėl galimybės įkurti bendrą įmonę, kuri įgyvendintų „ Rail Baltica 2“projektą. Tačiau konkrečių sprendimų dar nėra, nenusprendus, ar projektas būtų ekonomiškai naudingas. Linija turėtų eiti per Taliną, Rygą, Kauną, Varšuvą, Berlyną iki Triesto ar Venecijos Italijoje.
R.Sinkevičius anksčiau ne kartą minėjo, kad Estija ir Latvija yra labai suinteresuotos transeuropinės vėžės statyba, nes jos neturi europinio standarto geležinkelio.
Baltijos valstybėse geležinkelis yra rusiškos vėžės, jos plotis – 1520 milimetrų. Tuo tarpu europinė geležinkelio vėžė yra siauresnė – 1435.
