Sekite 15min Google
Apie tai spalio 1 d. Vilniuje diskutuota Susisiekimo ministerijos surengtame Transporto saugumo forume, į kurį susirinko valstybės institucijų, transporto sektoriaus, verslo ir akademinės bendruomenės atstovai.
Renginyje jie dalijosi patirtimi, aptarė jau iškilusius iššūkius ir ieškojo sprendimų, kurie padėtų transporto ir visai susisiekimo sistemai būti pasiruošusiai ne tik šiandienos, bet ir sunkiau nuspėjamoms situacijoms.
Ministras Taminskas: svarbu suvokti naują realybę
Sveikinimo žodžiais renginį pradėjęs susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad jo vadovaujamos ministerijos atsakomybė šiandien apima kur kas daugiau nei kelių priežiūrą.
Esminis dalykas – viso tinklo atsparumas ir saugumas.
„Nebėra tas laikmetis, kada kalbame vien tik apie duobes, duobeles ir kelius. Esminis dalykas – viso tinklo atsparumas ir saugumas“, – tikino ministras.
Anot J.Taminsko, atsparumą būtina stiprinti visose susisiekimo srityse – nuo kelių ir geležinkelių iki uostų bei ryšių infrastruktūros. Jo teigimu, svarbu įvertinti ne tik tai, kaip transporto sistema veikia įprastomis sąlygomis, bet ir ar ji galėtų tęsti darbą kilus krizei.
„Mūsų tikslas – kad tai, ką investuojame į transporto ir ryšių infrastruktūrą, nebūtų tik metalinio bokšto pastatymas, kad vieną dieną, nutrūkus ryšiui, tai nebūtų tiesiog riogsantis didelis metalo gabalas, o kad jis iš tikrųjų užtikrintų ryšį“, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad šalia infrastruktūros plėtros būtina keisti ir teisinę bazę, nes dabartiniai reglamentai ne visada leidžia reikiamus sprendimus įgyvendinti pakankamai greitai. Jo teigimu, Lietuva gyvena naujoje geopolitinėje realybėje, kuri nesikeis bent artimiausią dešimtmetį, todėl ir sprendimai turi būti ilgalaikiai.
„Mums reikia pakeisti suvokimą – mūsų kaimynai iš Rytų niekur neišnyks. Net jeigu karas pasibaigtų ar įsivyrautų kažkokia pauzė, tas kaimynas ir jo mentalitetas per dieną nepasikeis. Turime suprasti naują realybę ir keisti teisinę sistemą, kuri šiandien daug ko neleidžia“, – akcentavo ministras.
Krašto apsaugos ministras Kaunas: šiandien Lietuva stovi tvirtai
Paklaustas, kaip šiuo metu vertina Lietuvos atsparumą įvairioms saugumo grėsmėms, Transporto saugumo forume dalyvavęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patikino, jog į išbandymus šalis reaguoja „maksimaliai gerai, kaip gali su turimomis priemonėmis“.
„Stiprus yra ne tas, kuris neprasileidžia smūgio, bet tas, kuris gavęs smūgį nenukrenta, o duoda atgal. Yra iššūkių, mes juos žinome ir matome. Bet svarbiausias momentas – kad šiandien Lietuva, gavusi vienokį ar kitokį smūgį, stovi tvirtai“, – sakė R.Kaunas, kaip pavyzdį įvardydamas rugsėjo viduryje Kaišiadorių rajone numuštą droną.
Ministras sutiko, kad gynybos sistemoje Lietuvai tobulėti dar tikrai yra kur. Visgi, anot jo, pokyčiai šioje srityje reikalauja laiko, o rezultatai ne visada matomi iš karto. „Krašto apsaugos sistema yra viena tų inertiškų sistemų: tai, ką mes padarome šiandien, pajusime tik po 2–3 metų“, – pabrėžė R.Kaunas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius akcentavo, jog į priekį, kalbant apie šalies saugumą, išties judama – nors ir lėčiau, nei norėtųsi.
Kaip vieną svarbiausių dabartinių iššūkių parlamentaras įvardijo karinį mobilumą. Jo teigimu, sąjungininkų kariuomenės judėjimą per valstybių sienas vis dar apsunkina ilgos procedūros, todėl vien plėtoti infrastruktūros nepakanka.
„Norint kokios nors mūsų kaimyninės šalies kariuomenei kirsti mūsų sieną, turime visą eilę procedūrų, kurios užima ne dienas ir savaites, o kartais mėnesius. Klausimas, ar tai aktualu šitoje nesaugioje geopolitinėje situacijoje?“ – svarstė politikas.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas savo ruožtu priminė, kad keičiasi ne tik mūsų pasirengimas, bet ir pačios grėsmės. Tad jis paragino ruoštis ir tokiems įvykiams, kurių šiandien dar negalime numatyti.
„Turime suprasti, kad tų grėsmių atsiranda vis daugiau, suprasti, koks yra jų galimas poveikis ir kiek mes esame pasiruošę į tuos dalykus reaguoti. Turime būti pasiruošę būti nustebinti – turėsime tokių incidentų, apie kuriuos net nepagalvojome“, – sakė V. Vitkauskas.
Viceministras Paškevičius: turime pasverti galimas technologijų naudas ir rizikas
Transporto saugumo forume daug dėmesio skirta ne tik susisiekimo sistemos atsparumui ir pasirengimui galimoms grėsmėms, bet ir technologijoms, kurios vis sparčiau keičia transporto sektorių.
Susisiekimo viceministro Luko Paškevičiaus vertinimu, Lietuvos transporto sistema šiuo metu dar nėra taip priklausoma nuo technologijų, kad įvykus tam tikram incidentui, pavyzdžiui, sutrikus GPS signalui ar įvykus kibernetinei atakai, visiškai sutriktų jos veikla.
Vis dėlto technologijos vis labiau įsitvirtina kasdieniame darbe, todėl svarbu apgalvoti, kokią naudą jos gali suteikti ir kokias rizikas kelia. „Čia kaip užėjus į parduotuvę apsipirkti: lentynoje prekių daug, jos visos gražios, o kaip išsirinkti reikiamą, tinkamą ir kokybišką? Tokia situacija ir su technologijomis, taigi dabar yra tas laikas, kai lipdome pamatą ir reikia žinoti, ko mes norime iš to pamato, ant ko jis stovės“, – paaiškino L. Paškevičius.
Siekdama geriau suprasti, kokių technologinių sprendimų transporto sektoriui reikia, Susisiekimo ministerija neseniai subūrė įmones į specialią platformą. Joje aptariamos technologijų galimybės, jų teikiama nauda ir galimos grėsmės.
Pasak viceministro, kol kas įmonės dirbtinį intelektą, panašu, dažniausiai naudoja kasdienėms užduotims palengvinti – dideliems duomenų kiekiams apdoroti, darbo grafikams sudaryti ar pamainoms planuoti. Tačiau jis norėtų, kad technologijų naudą labiau pajustų ir patys gyventojai.
Kalbėdamas apie svarbiausias pastarojo meto naujoves, už inovacijas transporto sektoriuje atsakingas viceministras L. Paškevičius išskyrė kelių eismo saugumo sritį. Kintantys kelio ženklai jau kurį laiką padeda reguliuoti greitį automagistralėse, o duomenys iš orų stotelių leidžia siųsti barstytuvus ten, kur sąlygos prasčiausios. Viceministras taip pat atskleidė, kad įmonė „Kelių priežiūra“ įvykdė bandomąjį projektą, kuriame dirbtinis intelektas pasitelktas kelių būklei vertinti.
„Automobiliu nuvažiavome daugiau kaip 1000 kilometrų, telefonu ir vaizdo kameromis fiksavome kelio pažeidimus. Dirbtinis intelektas išanalizavo vaizdo medžiagą ir parengė ataskaitą, kuriame kilometre nulaužtas kelio ženklas, kuriame pastebėtos duobės. Jau greitai nebereikės atskirai taip dažnai specialistams važiuoti tūkstančių kilometrų aplink Lietuvą kasdien ir tikrinti kelio būklės, nes tai bus daroma įmonės vaizdo registratorių ir keliuose esančių kamerų pagalba“, – aiškino L. Paškevičius, pridurdamas, jog tokie sprendimai galėtų padėti problemas spręsti greičiau, sutaupyti valstybei tūkstančius eurų ir juos skirti kelių remontui.
Lenktynininkas Jonušis: svarbu saugaus eismo mokyti nuo mažens
Kita svarbi tema, aptarta Transporto saugumo forume, – siekis, kad Lietuvos keliuose nežūtų nė vienas žmogus. Būtent to siekiama įgyvendinant Valstybinę eismo saugumo programą „Vizija 0“. Šiemet apdovanojimas už didžiausią pažangą šioje srityje įteiktas Šilutės rajono savivaldybei.
Aptardami šios ir kitų savivaldybių gerąją patirtį, ekspertai ieškojo atsakymų, kokie iššūkiai vis dar trukdo užtikrinti saugesnį eismą. Taip pat svarstyta, kaip jis gali keistis ateityje, vis labiau automatizuojant eismo procesus.
Lenktynininkas Darius Jonušis savo ruožtu akcentavo, jog svarbiausia – pačių eismo dalyvių atsakomybė. Anot jo, saugaus eismo pagrindus reikia nuosekliai ugdyti nuo mažens – šeimoje, darželyje, mokykloje ir viešuose renginiuose.
„Mes – ir atsakingos institucijos, ir vairuotojai – turime papildomai įdėti po kruopelytę į mažų vaikų edukaciją, tikėdamiesi, kad vienas ar kitas sakinys jiems sėkmingai įstrigs [atmintyje]“, – sakė lenktynininkas.
D.Jonušis taip pat atkreipė dėmesį į rizikingą vairavimą ir priminė, kad greičio mėgėjams vieta skirta lenktynių trasose, o ne viešuose keliuose. „Jeigu jaučiatės kieti, atvažiuokite į lenktynes. Pažiūrėsime, kaip jums seksis“, – juokavo lenktynininkas.
Prie žmogaus atsakomybės temos grįžo ir kelių saugumo konsultantas Dovydas Skrodenis, tik jau kalbėdamas apie technologijų patikimumą. Jis atkreipė dėmesį, kad vairuotojo pagalbos sistemos ne visada veikia nepriekaištingai.
Pavyzdžiui, kelio darbų vietose automobilis gali neatpažinti laikinojo geltono ženklinimo ir vadovautis senomis baltomis linijomis. Todėl labai svarbu visiškai neatsipalaiduoti ir būti pasirengus griebti už vairo.
Kad didėjant transporto automatizacijai svarbu nepamiršti ir žmogaus, kalbėjo ir „Vilnius Tech“ profesorius dr. Vidas Žuraulis. Pasak jo, dabar pėstieji dažnai gali suprasti vairuotojo ketinimus iš žvilgsnio ar gesto, tačiau su autonominiais automobiliais tokio ryšio gali nebelikti. Be to, pernelyg pasitikėdami technologijomis vairuotojai gali mažiau dėmesio skirti aplinkai.
Todėl, profesoriaus teigimu, svarbu ne tik tobulinti technologijas, bet ir išlaikyti aiškią, visiems eismo dalyviams suprantamą infrastruktūrą. „Kelias turėtų kalbėti pats už save“, – pabrėžė V. Žuraulis.
