„Atsisėdau į paskirtą vietą, tačiau netrukus konduktorė liepė eiti su šuniu ten, kur „man bus geriau“ – t.y. į vietą, kur sudėti lagaminai ir nėra kur sėdėti arba kitu atveju grasino sutrypsianti šunį (prieš tai liepė jį kišti po stalu, kur nėra vietos).
Netrukus prisistatė kitas konduktorius (redakcijai žinomas jo vardas), liepė išlipti iš traukinio. Paprašius jų abiejų prisistatyti, sulaukiau grasinimų, kad konduktorius turi mano duomenis ir panaudos taip, kad man blogai baigsis“, – pasakojo Justina.
Galų gale jos daiktai, kaip ji teigia, buvo agresyviai nunešti į kitą vietą – ten, kur yra atlenkiamos kėdės ir nėra langų.
„Psichologinis kelionės klaikumas – viena, bet gal jums būtų aktualu panagrinėti, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) elgiasi su keleivių duomenimis (jei grasinama, kad juos turi ir susidoros) ir kaip teikia papildomas paslaugas?
Šuns bilietas nėra pigus, tad jei jau teikia paslaugą, tikėčiausi, kad bus vieta šuniui ir man neteks ir 4,5 val sėdėti ant pristatomos/atlenkiamos kėdės, nors pati ten pereiti nesutikau. Apie aptarnaujančio personalo elgesį jau nekalbu“, – teigė ji.
Bendrovė pasiaiškino dėl šios situacijos.
