Karčią Mobilumo paketo piliulę nuriję vežėjai sulaukė dar vienos žinios – įvežtiniai vairuotojai turės privalomai karantinuotis. Iš 80 tūkstančių Lietuvos vežėjų maždaug pusę sudaro vairuotojai iš trečiųjų šalių, teigia „Linava“.
Migracijos departamentas skaičiuoja, kad leidimų kiekis jau pasivijo prieškarantinį laikotarpį – transporto įmonės vis daugiau įsiveža darbuotojų iš trečiųjų šalių. Vežėjai sako besitikintys išimčių arba naujo sprendimo.
Viskas užsitęstų
Algimantas Kondrusevičius, pervežimo įmonės „Transvelas“ plėtros vadovas, sako, kad naujas apribojimas labiausiai paveiks tas įmones, kurios įsiveža darbuotojus apmokymams Lietuvoje, kad šie po to būtų įdarbinti krovinių vežėjais.
„Iki šiol vežėjams buvo taikoma išimtis – jei vairuotojas išvykęs, tai jam nereikia karantinuotis. Tačiau jei ši išimtis panaikinta, o to aš dar nežinau, tai bus sunku įmonėms, nes darbuotojus reikės priverstinai karantinuoti“, – 15min teigė A.Kondrusevičius.
Jo įmonėje taip pat dirba Baltarusijos, Ukrainos piliečiai, tiesa, jie į Lietuvą atvykę anksčiau. „Jei šis naujas apribojimas veikia naujai įvežamus, tai didžiausioms transporto įmonėms bus sunku“, – mano verslininkas.
Pasak jo, užtruks, kol naujai įvežti darbuotojai galės sėsti prie vairo, taigi tai papildomos išlaidos pervežimo įmonėms – reikės darbuotojus izoliuoti, mokėti už jų išlaikymą.
Sako, kad tai būtų dar vienas smūgis
„Linavos“ duomenimis, maždaug pusė iš 80 tūkstančių Lietuvos transporto įmonių vežėjų yra trečiųjų šalių piliečiai, dažniausiai iš šalių, kurios nėra EBPO narės.
Vežėjų įmonės „Mečys“ vadovas Mečislavas Atroškevičius sako, kad jeigu priverstinė izoliacija tikrai bus įvesta, vežėjų laukia dar vienas smūgis. „Mes jau nukenčiame nuo Mobilumo paketo įtvirtinimo, o čia dar vienas smūgis. Bet palaukime Vyriausybės sprendimo, kartas kableliai daug ką pakeičia“, – sakė jis.
COVID-19 protrūkį Kauno įmonėje jis vadina lokaliu, o ne sisteminiu, todėl esą neturėtų dėl to kentėti visas sektorius.
Kroviniai vis tiek judės
„Linavos“ atstovai taip pat sako lauksiantys galutinio Vyriausybės sprendimo.
„Mes suprantame, kad buvo nemažai atvejų transporto įmonėse, kai susirgo darbuotojai. Bet mes pasitikime specialistais, kurie imasi priemonių. Bet kokiu atveju, prekių judėjimas nesustos ir neturi sustoti, kad ir kokie būtų suvaržymai“, – teigė Nacionalinės vežėjų asociacijos asociacijos „Linava“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.
Vežėjai sako suprantantys Vyriausybės poziciją kontroliuoti pandemijos plitimą, tačiau tikisi tam tikrų išlygų, pavyzdžiui, jau dirbantiems ir iš Lietuvos išvykusiems vežėjams.
„Rizikingų šalių skaičius gali didėti, tai mes suprantame, tačiau kroviniai iš ten bet kokiu atveju turi judėti“, – samprotavo T.Garuolis.
Vėl įdarbina vis daugiau vairuotojų iš trečiųjų šalių
Panašu, kad Lietuvos transporto įmonės atsigauna po karantino ir įsiveža vis daugiau vairuotojų iš trečiųjų šalių. Tokius duomenis pateikė Migracijos departamentas.
„Prašymų išduoti leidimus gyventi ir nacionalines vizas darbo pagrindu dinamika beveik sugrįžo į situaciją, kuri buvo iki karantino“, – 15min sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Departamento duomenimis, per pirmus šių metų 2,5 mėnesio iki karantino paskelbimo iš viso darbo pagrindu priimta sprendimų išduoti 7576 leidimus gyventi ir 6723 nacionalines vizas, iš jų trūkstamų profesijų atstovams – apie 7400 leidimų gyventi ir 5837 nacionalines vizas.
Į trūkstamų profesijų sąrašą patenka ir vilkikų vairuotojai.
Pasak E.Gudzinskaitės, kai prasidėjo karantinas, iki gegužės pabaigos nacionalinių vizų skaičius ryškiai sumažėjo – išduota tik 1110 vizų darbo pagrindu, iš jų 1082 – trūkstamoms profesijoms; o leidimų gyventi dinamika sumažėjo tik vos vos, išduota 6873 leidimai darbo pagrindu, iš jų 6825 – trūkstamoms profesijoms.
Nuo birželio 1 iki šiandien tendencijos grįžta į ikikarantininį laikotarpį: išduota 2825 vizos darbo pagrindu, iš jų 2742 – trūkstamoms profesijoms; ir 3258 leidimai gyventi darbo pagrindu, iš jų 3236 – trūkstamoms profesijoms.
Migracijos departamento vadovės nuomone, kalbant apie viruso grėsmę, didžiausią riziką kelia keliautojai. „Paprastai, jeigu užsieniečiai prašo leidimų gyventi, tai jie ir siekia likti Lietuvoje (ar Šengene). Tad jeigu kalbame apie prevenciją, turėtume kalbėti apie saviizoliaciją, atvykstančių keliautojų (tiek mūsų piliečių, tiek užsieniečių) sveikatos tikrinimus ir panašiai“, – sakė ji.
Leidimų gyventi išdavimo apribojimas viruso plitimo problemos nespręstų, mano ji.
