Patys tolimųjų reisų vairuotojai teigia, kad jų darbas iš pirmo žvilgsnio nėra sunkus: įsėdi į mašiną, nuvažiuoji iki sandėlio, lauki, kol ją pakrauna, nuveži krovinį į kitą vietą, lauki, kol jį iškrauna. Tačiau tikri sunkumai atsiranda detalėse, dėl to ši profesija ir tampa pilna iššūkių, streso ir mažai patraukli, ypač tarp jaunimo.
Dėl tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo Europos Sąjungos šalys vis dažniau skambina pavojaus varpais. Europos rinkos tyrimai rodo, kad tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija, Vokietija, Nyderlandai, Prancūzija trūksta nuo 45 tūkst. iki 150 tūkst. vairuotojų. 2015 metais Didžioji Britanija skelbė, kad šalyje vairuotojų deficitas siekė 60 tūkst., Lenkijoje – beveik 100 tūkst., Vokietija skelbia, kad iki 2023 metų šalyje trūks iki 150 tūkst. sunkvežimių vairuotojų.
Lietuvos darbdaviai sutinka, kad vis sunkiau rasti gerą ir patikimą vairuotoją. Taip pat pabrėžia, kad mieliau dirbtų su savo šalies atstovu, nes tai daug paprasčiau. Lietuvoje 2016 metais maždaug 11 tūkst. sunkvežimių vairuotojų darbo vietų užėmė užsieniečiai. Dėl kitataučių priėmimo neretai atsiranda netiesioginė trintis tarp darbdavio ir vairuotojo. Vairuotojai dažnai nepatenkinti užsieniečiais, dirbančiais jų šalies įmonėse. Jie aiškina, kad mažesnį atlyginimą gaunantys užsieniečiai mažina algos vidutinį dydį.
Kaip Trans.eu sakė teigia Jolanta Zamorskienė, bendrovės „Finėjas“ personalo grupės vadovė, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl patogiau įdarbinti savo šalies atstovą – paprastesnis procesas ir mažesni kaštai: „Visos lietuviškos transporto įmonės mieliau įdarbintų lietuvius, nes įdarbinti ne Europos Sąjungos piliečius vis dar sudėtingas procesas. Be abejo, pastaruoju metu jis tapo šiek tiek paprastesnis, nes vairuotojams nebereikia leidimo dirbti, tačiau įdarbinti ES pilietį kur kas paprasčiau, greičiau ir kaštai mažesni.“
Dažniausi sunkumai, su kuriais susiduria vežėjai ieškodami vairuotojų
J.Zamorskienės teigimu, ieškant vairuotojų procesai šiek tiek kitokie, nei ieškant kitų pareigybių darbuotojų. Retas vairuotojas atsiunčia savo CV, jie dažniau skambina telefonu ir užduoda jiems rūpimus klausimus. Jei „užkabinsi“, tuomet galbūt atvyks gyvai pasikalbėti.
„Ieškoti bei atrinkti užsienio pilietį dažniausiai tenka nuotoliniu būdu, t.y. telefonu, vaizdo skambučiu per „Skype“ ir t.t. Tokiu būdu atrenkant vairuotoją yra sunkiau stebėti ir matyti jo kūno kalbą, todėl jo pateiktą informaciją tenka tikrinti dar akyliau. Neretas Ukrainos pilietis, įvedus bevizį režimą, jau atvažiuoja dalyvauti pokalbyje gyvai. Tuomet mes ir jo vairavimo sugebėjimus galime patikrinti, ir įdarbinimo procesą greičiau ir sklandžiau vykdyti“, – pasakojo J.Zamorskienė
Kaip teigia vežėjai, dažna problema yra iš anksto suformuota neigiama nuomonė apie įmonę. Vairuotojai nagrinėja internete nusivylusių kolegų nuomones. Tuo tarpu jie dažniausiai dėl savo nesėkmių linkę kaltinti visus aplinkui, nors dėl savo nesėkmių dažniausia būna kalti patys. Tuo tarpu patenkinti vairuotojai savo geros nuomonės dažniausiai viešai „nereklamuoja“.
Atrankos metu jie neatsimena tos informacijos, kuri jiems nenaudinga, pavyzdžiui, neatsimena tų įmonių, kuriose yra padarę nusižengimų, arba neatsimena darbo laikotarpių.
Kaip dar vieną trukdį pajuokaudami vežėjai įvardina trumpą vairuotojų atmintį. Atrankos metu jie neatsimena tos informacijos, kuri jiems nenaudinga, pavyzdžiui, neatsimena tų įmonių, kuriose yra padarę nusižengimų, arba neatsimena darbo laikotarpių. J.Zamorskienė aiškino, kad atrankos specialistai praleidžia nemažai laiko tikrindami vairuotojų pateiktą informaciją ir jos patikimumą.
Bendrovės „Baltic Transline“ vairuotojų instruktorius Andrius Pleskačiauskas pabrėžia, kad jo praktikoje pasitaikė ir tokių atvejų, kai įsėdęs į sunkvežimį kandidatas nelabai gaudėsi, ką turi daryti: „Buvo keli kandidatai, kurie įsėdę į mašiną sunkiai judėjo net aikštelėje, tokių net į gatvę neišleisi, nes bijai tiek dėl vairuotojo, tiek ir dėl kitų eismo dalyvių saugumo. Tokiais atvejais iš karto aišku, kad vairuotojas darbo negaus.“
Vairuotojas įdarbintas – galima lengvai atsikvėpti ir ramiai dirbti?
Jau pradėjus dirbti nesusipratimų ir sunkumų gali pasitaikyti su visų pareigybių darbuotojais. Vairuotojams tai atsitinka dažniau jau vien dėl to, kad jie dirba toli nuo biuro, važiuoja Europoje ir su darbdaviu matosi gana retai. Transporto sektoriaus atstovų teigimu, vieni dažniausiai pasitaikančių ginčų tarp darbdavio ir vairuotojo būna dėl pinigų ir skirtingo tam tikrų dalykų interpretavimo.
Įmonės „Baltic transline“ logistikos vadovas Donatas Nickus kaip vieną iš pagrindinių problemų įvardija vairuotojų nesuinteresuotumą dirbti ir nenorą mokytis.
„Pasitaiko, kad reikalavimus atitikęs kandidatas nepateisina lūkesčių pradėjęs darbuotis: nesuteikia reikalingos informacijos, pasyviai bendrauja su vadyba, nerodo iniciatyvos sprendžiant problemas arba kartais priešingai, jos rodo per daug ir savarankiškai priima neteisingus sprendimus.“
Kilus bet kokioms abejonėms dėl vairuotojo blaivumo, iškart tikriname jį alkotesteriu, savo klientų taip pat prašome kviesti policiją, jei vairuotojo elgesys keltų įtarimų dėl jo blaivumo, – kalbėjo D.Nickus.
A.Pleskačiauskas taip pat prideda, kad vis dar sunku perlaužti senosios kartos įsitikinimus ir vyresni žmonės tiesiog nenori mokytis nei ekonominio vairavimo, nei įgyti teorinių žinių. Pašnekovo teigimu, dabar tiek technologijos, tiek pačios transporto priemonės gerokai pasikeitusios, visi darbo procesai vyksta greičiau ir jų yra daugiau.
Daugelis vežėjų pabrėžia, kad pasitaiko situacijų, kai vairuotojas nuslepia didesnes sveikatos problemas ar ligas, kurios paaiškėja tik jam pradėjus dirbti. Vairuotojas yra eismo dalyvis su sunkiasvoriu automobiliu, todėl tokį darbą gali dirbti tik būdamas sveikas, nekeldamas grėsmės nei sau, nei kitiems eismo dalyviams.
Ko netoleruoja dauguma darbdavių?
Visi darbdaviai netoleruoja alkoholio vartojimo darbo metu. Jeigu darbdavys pagaus asmenį, vartojusį svaigalų, iš darbo atleis kone akimirksniu.
Įmonės „Hegelmann Transporte“ direktorius Tomas Jurgelevičius teigia, kad svaigalai yra griežtai draudžiami: „Netoleruojame alkoholio vartojimo ir dėl šio darbo drausmės pažeidimo neabejotinai galime atleisti vairuotoją iš darbo. Tai yra griežta taisyklė, kurios pažeidimui tolerancijos nėra.“
D.Nickus tikino, kad dėl alkoholio sukeltų problemų įmonė niekada neturėjo: „Kilus bet kokioms abejonėms dėl vairuotojo blaivumo, iškart tikriname jį alkotesteriu, savo klientų taip pat prašome kviesti policiją, jei vairuotojo elgesys keltų įtarimų dėl jo blaivumo.”
Kiti Trans.eu kalbinami vežėjai taip pat tvirtina, kad įmonėse galioja labai griežta tvarka. Pasitaikius tokiam atvejui, vairuotojas nedelsiant nušalinamas nuo darbo ir atleidžiamas. Visi vairuotojai prieš išvykdami ir grįžę yra tikrinami alkotesteriu. Stovėjimo aikštelių savininkai taip pat gali informuoti, jei poilsio metu vairuotojai vartoja alkoholį.
„Svaigalų vartojimas griežtai uždraustas visos komandiruotės metu. Vairuotojai tai žino ir supranta, kad gali netekti savo „duonos“ – vairuotojo pažymėjimo, bei sugadinti savo reputaciją“, – sakė J. Zamorskienė.
Konfliktinės situacijos susiklosto dėl transporto priemonės netinkamos priežiūros, nenoro išmokti ekonominio vairavimo subtilybių ar dėl degalų vagysčių.
Kitas labai svarbus dalykas yra avarijos. Jei vienos komandiruotės metu vairuotojas padaro keletą eismo įvykių, greičiausiai jis dar nepasirengęs dirbti tokio darbo arba išvis toks darbas jam netinka.
Vagystes ar kitą neteisėtą, nesąžiningą elgesį reikia įrodyti, bet turint įrodymų, su tokiais darbuotojais vežėjams taip pat ne pakeliui.
„Hegelmann“ vadovas atkreipė dėmesį, kad konfliktinės situacijos susiklosto dėl transporto priemonės netinkamos priežiūros, nenoro išmokti ekonominio vairavimo subtilybių ar dėl degalų vagysčių.
Remiantis trumpa anonimine apklausa, transporto bendrovės pažymi, kad nesusipratimų pasitaiko taip pat tarp vairuotojų ir klientų bei vadybininkų. Dažniausiai dėl kalbos nemokėjimo, vairuotojų atsakomybės, patirties, mandagumo, kruopštumo dokumentuose, operatyvumo perduodant informaciją stokos. Retsykiais pasitaiko ir asmeninės higienos problemų. Visos transporto bendrovės pabrėžia, kad visi yra žmonės ir darbe pasitaiko įvairių situacijų bei klaidų.
„Jei po pokalbio žmogus pripažįsta savo klaidas, nori dirbti ir stengiasi dirbti gerai – jam gali būti suteikta antra galimybė“, – sakė T.Jurgelevičius.
Kodėl trūksta gerų darbuotojų?
„Lietuvoje paruošiama per mažai specialistų. Profesinėse mokyklose ši specialybė nėra populiari, programos neatitinka realybės, yra pasenusios. Profesinės mokyklos net neturi pakankamai technikos mokymui, o ir jų turimi automobiliai jau gerokai pasenę. Kiekvienais metais profesines mokyklas baigia tikrai mažas skaičius specialistų, kurių didžioji dalis net neieško vairuotojo darbo, o išsilaiko egzaminus manydami, kad to galbūt prireiks ateityje. Savarankiškai nusprendę išlaikyti teises jaunuoliai ar merginos yra labiau motyvuoti dirbti vairuotojo darbą, tačiau įsigyti C ir CE kategoriją bei 95 kodą yra labai brangu. Mūsų įmonė priima į darbą jaunus vairuotojus be patirties ir juos apmoko, tačiau, kaip jau minėjau, jų yra per mažai“, – aiškino J.Zamorskienė.
Vežėjai pabrėžia, kad geri vairuotojai nėra linkę keisti darbo vietos, mėgsta stabilumą ir jau pažįsta vidinę įmonės tvarką. Beveik kiekvienoje didesnėje transporto įmonėje yra nemažai darbdavio ir kolegų vairuotojų-„senųjų vilkų”, kurie dirba po 20 ir daugiau metų. Dažnai jie tampa instruktoriais ir padeda naujai kartai susipažinti su profesijos subtilybėmis.
