Po to, kai „Estonian Air“ pranešė dėl laiku nevykdomų finansinių įsipareigojimų nutraukianti draugystę su „Air Lituanica“, pastaroji neteko skrydžio į Amsterdamą. Tuo pačiu „Air Lituanica“ neteko 76 vietų lėktuvo, kuris pagal sutartį su „Estonian Air“ iki 2015 metų pabaigos turėjo skraidinti keleivius iš Vilniaus į Amsterdamą ir Berlyną. Valstybės institucijos pradėjo patikrinimą, ar „Air Lituanica“ yra pajėgi vykdyti savo veiklą. Bendrovės atstovai tikina, kad bendrovė laikosi gerai, ir žada iš estų išsireikalauti 5,7 mln. litų skolą.
Bandys visur spėti vienu lėktuvu
Tiesa, iškart po to buvo pranešta, kad kompanija skraidys į Paryžių.
„Air Lituanica“ skraidina klientus į Paryžių, Prahą, Briuselį, Miuncheną, gruodį pradeda skrydžius į Berlyną, šventiniu laikotarpiu dar ketina skraidinti į Londoną ir Dubliną.
Ar užteks tam vieno bendrovės nuomojamo orlaivio?
Pasirodo, šventėms į Lietuvą grįžtančius emigrantus namo skraidins ne „Air Lituanica“ orlaivis.
„Šventiniai skrydžiai iš Vilniaus ir Palangos oro uostų į Dubliną ir Londoną bus vykdomi bendradarbiaujant su oro linijų bendrove „Small Planet Airlines", tad dėl šių skrydžių jokių pokyčių nebus“, – 15min.lt informavo „Air Lituanica” atstovė spaudai Sandra Meškauskaitė.
Teoriškai įmanoma
Be to, lėktuvai, priešingai nei pilotai, gali skraidyti tiek, kiek reikia, jei tik jie yra techniškai tvarkingi.
„Nėra nurodoma, kiek laiko orlaivis privalo praleisti ant žemės. Paprastai jis stovi angare tiek, kiek reikia atitinkamiems techninės priežiūros darbams atlikti. Kuo sudėtingesni darbai, tuo ilgiau orlaivis stovi angare. Tuo tarpu pilotams galima per metus atlikti iki 800 skrydžio valandų“, – 15min.lt sakė dr. Darius Rudinskas, VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto direktoriaus pavaduotojas.
Lėktuvai, priešingai nei pilotai, gali skraidyti tiek, kiek reikia, jei tik jie yra techniškai tvarkingi.
Nepaisant to, orlaivių techninė priežiūra, kaip ir bet kuri kita su aviacija susijusi sritis, yra griežtai reglamentuojama.
„Orlaiviu leistinų atlikti skrydžių skaičius nėra ribojamas. Yra reglamentuojamos skrydžio valandos. Kas tam tikrą valandų skaičių yra atliekami privalomi techninės apžiūros darbai. Techninės apžiūros periodiškumą ir privalomus atlikti techninės priežiūros darbus reglamentuoja orlaivį gaminusi kompanija, tačiau priežiūros periodiškumas bei darbai mažojoje ir didžiojoje aviacijoje gana stipriai skiriasi', – sakė D.Rudinskas.
Pasak jo, mažojoje aviacijoje vyraujantis techninės priežiūros periodiškumas yra 50 ir 100 val. Kas 50 val. atliekama vizuali orlaivio inspekcija: apžiūrimas sklandmuo, variklis, važiuoklė, keičiami filtrai, tepalai ir pan. Kas 100 val. atliekama nuodugni orlaivio techninės būklės inspekcija – nuodugniai apžiūrimi orlaivio mazgai ir sistemos.
Be to, nustatomi ir kalendoriniai terminai, kuriems praėjus (nesvarbu, ar orlaivis skraido, ar ne), yra atliekami tam tikri darbai: „Pavyzdžiui, 100 val. arba 1 kalendoriniai metai; 2000 val. arba 6 kalendoriniai metai ir pan.“
Pasak pašnekovo, didžiojoje aviacijoje techninės patikros taip pat skirstomos į atitinkamas kategorijas dar vadinamas „check‘ais“, kurių yra keturi „A Check“, „B Check“, „C Check“, „D Check“. Kiekviena kategorija turi smulkesnį skirstymą pvz. „1A Check“. Nesudėtingiausi ir dažniausiai atliekami techninės priežiūros darbai „A Check“ atliekami vidutiniškai kas 500-800 skrydžio val. Sudėtingiausi „D Check“, kurie prilygsta kapitaliniam orlaivio remontui, atliekami vidutiniškai kas 5 metai.
Liūdna patirtis
Lietuvoje jau būta pavyzdžių, kai regurialių reisų aviakompanija bandė išgyventi tik su vienu lėktuvu.
2010 m. rudenį įmonių grupei „Star Team Group“ priklausiusioms bendrovėms – avialinijoms „Star1 Airlines“ ir kelionių organizatoriui „Star Holidays“ – patekus į finansinę duobę, „Star1 Airlines“ kurį laiką bandė išgyventi naudodama tik vieną nuomojamą orlaivį. Tačiau, kurį laiką paskraidęs orlaivis buvo sulaikyta už skolas Dublino oro uoste. „Star Team Group“ vadovas Martynas Laivys dar bandė karštligiškai ieškoti investuotojų, bet galiausiai paskelbė bankrotą.
