Į spaudos pusryčius žurnalistus pakvietęs Vilniaus meras Artūras Zuokas pasakojo, kad reforma buvo būtina, kadangi viešojo transporto įmonė jau ne vienerius metus balansuoja ties bankroto riba. Prieš dvejus metus Vilniaus autobusų ir troleibusų bendrovių skolos siekė 180 mln. Lt ir 2011 metais buvo baiminamasi bankroto.
Anot A.Zuoko, tuomet imtasi nelengvų sprendimų – abi bendrovės buvo sujungtos į vieną, kad leido ne tik optimizuoti valdymo išlaidas, bet ir derinti maršrutus, jog pastarieji nesidubliuotų. Šiandien „Vilniaus viešasis transportas“ turi 111 mln. Lt skolų.
Viena svarbiausių įgyvendinamos viešojo transporto sistemos naujovių – šalia pagrindinių autobusų maršrutų atsiras šeši greitieji maršrutai, užtikrinsiantys greitesnį susisiekimą pagrindinėje miesto zonoje. 5–6 minučių intervalu važiuosiantys greitieji autobusai keleivius veš pagrindinėmis kryptimis: Stotis–Santariškės, Santariškės–Laisvės prospektas–Stotis, Fabijoniškės–Centras–Oro uostas, Pilaitė–Saulėtekis, Pašilaičiai–Saulėtekis, Naujoji Vilnia–Centras.
Per pastarąsias savaites savivaldybė gavo beveik 500 gyventojų pasiūlymų, kaip galima būtų pagerinti sistemą. Anot Viešojo transporto optimizavimo darbo grupės vadovo Kastyčio Lubio, į daugelį jų buvo atsižvelgta, tad pokyčių bus visuose numatytuose maršrutuose.
 |
| Kastytis Lubys |
„Daugiausia turėjome baimių dėl greitųjų maršrutų, nes atsisakome beveik pusės stotelių. Tačiau tai gyventojams didelių nepatogumų, atrodo, nekelia“, – kalbėjo K.Lubys.
Vis dėlto maršrutai koreguojami, tarkim, Santariškėse visi autobusai turėjo važiuoti iki žiedo prie Vaikų ligoninės, tačiau dabar vienas maršrutas bus ilgesnis. Visuose šešiuose greituosiuose maršrutuose pridėta po kelis sustojimus, atsižvelgiant į gyventojų poreikius.
Išliks 48 autobuso maršrutas, per Šeškinę. Lazdynuose tebevažinės visi trys autobusai – 21, 22, 23.
Skaičiuojama, kad įgyvendinus Vilniaus viešojo transporto optimizavimą, kiekvienais metais bus sutaupoma apie 10 mln. Lt.
Tikimasi artimiausiu metu sulaukti ir tarybos sprendimo, pagal kurį bus galima skelbti konkursus privatiems vežėjams, kurie aptarnaus privežamuosius maršrutus ir veš keleivius iš priemiesčių iki greitųjų autobusų. Taip pat galvojama skelbti konkursą ir 53 maršrutui – privati bendrovė galės vežti keleivius ir šia trasa. Tiesa, konkursuose galės dalyvauti ir „Vilniaus viešasis transportas“.
Visa kita didelių papildomų investicijų nereikalauja, – tvirtino meras.
Anot mero, reforma itin daug nekainuoja. Didžiausia investicija – infrastruktūros darbai, kurie vykdomi šiuo metu siekiant turėti kuo daugiau visuomeninio transporto eismo juostų. Jiems skirti 3 mln. Lt. „Visa kita didelių papildomų investicijų nereikalauja“, – tvirtino meras.
Miestas dar šių metų spalį sulauks 19 naujų autobusų, o kitų metų pradžioje – dar per 20.
Šiuo metu Vilniuje yra 96 autobusų ir troleibusų maršrutai, iš jų tik 10 proc. pelningi, kiti nerentabilūs – pajamų už bilietus neužtenka padengti maršrutų išlaidų. Bet tai, anot A.Zuoko, nėra nuostabu, nes visame pasaulyje viešasis transportas yra dotuojamas, pats neišsilaiko. Be to, viešojo transporto pareiga vežti socialiai remtinus keleivius, todėl Vilniuje net 70 proc. keleivių važinėja pirkdami bilietus su 50 ir 70 proc. nuolaidomis. Todėl bendra vidutinė bilieto kaina nesiekia net lito – yra 90 centų.
A.Zuokas sakė nematąs didelės problemos ir dėl to, kad panaikinus dalį maršrutų iš gatvių nuo liepos išnyks beveik 60 troleibusų. Esą buvo įkurta taksi įmonė „Vilnius veža“, tad darbą praradę vairuotojai galės įsidarbinti joje.
Šiuo metu veikianti Vilniaus viešojo transporto sistema sukurta beveik prieš trisdešimt metų. Savivaldybės teigimu, dėl pasikeitusių gyventojų poreikių ir lūkesčių, besidubliuojančių maršrutų ir itin sudėtingos viešojo transporto finansinės situacijos viešajam transportui kyla grėsmė būti nebepajėgiam vykdyti vienintelę ir svarbiausią – socialinės gerovės – funkciją.
