Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo narys ekonomistas Aleksandras Vasiliauskas pripažino, kad prieš metus JAV, Jungtinės Karalystės finansų sistemos atrodė tobulos.
„Tačiau, kaip paaiškėjo, valstybei visiškai nereguliuojant, buvo sukurta finansinė piramidė, o jos griūtis sugebėjo parklupdyti viso pasaulio ekonomiką. Dabar daugeliui atsivėrė akys, tačiau vargu ar bankininkai pasimokė, ir abejoju, ar pasimokys. Krizė nurims, o pasaulyje greitai bus atrasta naujų produktų, „garantuojančių“ didelį pelną. Ir vėl atsiras tų, kurie pirks“, – dienraščiams „Vilniaus diena“ ir „Kauno diena“ sakė A.Vasiliauskas.
Jis neslėpė esąs reguliuojamos ekonomikos šalininkas ir pritariantis Vakarų valstybių vadovų pareiškimams, kad dabartinė finansų sistema turi būti reformuota.
„Manau, kad ir valstybių kontrolė, ir tarptautinių institucijų priežiūra turi būti labai sustiprinta. Pačios finansų įstaigos, neprispaustos valstybės, vargu ar padarys ilgalaikes išvadas“, – sakė A.Vasiliauskas.
Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekano Nerijaus Mačiulio, jungtinis valstybių atsakas krizei davė rezultatų, o beprecedentį nokautą patyrusi pasaulio finansų sistema sugebėjo gana greitai atsitiesti.
„Akcijų, pinigų ir kapitalo rinkos rodo, kad nepraėjus nė metams po didžiausio pasaulyje bankroto, ne tik galime lengviau atsipūsti, bet ir esame pasiruošę naujai euforijos bangai“, – teigė N.Mačiulis.
Ekonomistas teigė, kad tai geriausiai įrodo, jog vargu ar iš sukrėtimą patyrusios finansų sistemos buvo ko nors pasimokyta.
„Dauguma didžiųjų finansų institucijų turbūt labiau nei prieš metus tiki, kad jas, patekusias į „Lehman Brothers“ padėtį (bankrutuojant – BNS), pagalba pasieks akimirksniu. Kitaip sakant, sisteminė rizika nesumažėjo. Priešingai, kai kurie bankai, įsigiję bankrutavusius arba bankrutuojančius konkurentus, tapo dar didesni, išaugo rinkos koncentracija“, – teigė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanas.
