Dėl šios klaidos penkis ketvirčius iš eilės Japonijoje buvo fiksuojamas neigiamas augimas, o biudžeto deficitas vos per dvejus metus pasiekė 68 proc.
Specialisto teigimu, 1997 m. Japonijoje buvo pastebimi tie patys reiškiniai kaip ir visame pasaulyje šiuo metu: palūkanų normų mažinimas, pinigų spausdinimo politika, kapitalo grąža, fiskalinis stimulas, problemos su reitingų agentūromis.
Ekonomisto manymu, didžiausia klaida, kurią tuomet padarė Japonija, buvo tai, kad jos vyriausybė bandė sumažinti biudžeto deficitą, kai privatus sektorius vis dar siekė sumažinti skolintą kapitalą. Jis nurodo, kad būtent tokios politikos šiuo metu griebiasi ir JAV, JK, Ispanija ir Portugalija.
„Svarbu, kad privačiam sektoriui siekiant sumažinti skolas, vyriausybės jam padėtų ir perskirstytų šią skolą taip, kad ji padėtų sektoriaus bendrovėms gauti pajamų“, – ekonomistą cituoja CNBC.
