„Tikimės, kad tarptautinės bendruomenės ir Europos Komisijos reakcija ne tik paspartins procesus, leisiančius „Palink“ tęsti įprastą veiklą, bet ir padės tobulinti įstatymus, apsaugant kitus investuotojus Latvijoje ir užkertant kelią panašiems incidentams ateityje“, – BNS atsiųstame komentare teigė „Palink“ generalinis direktorius Marcelis Harasztis.
Anot jo, Latvijos nemokumo įstatymo trūkumai bendrovei „padarė ir toliau tebedaro didelę žalą“.
„Finansiškai stabilią įmonę teismui paskelbus nemokia, buvo dirbtinai sutrikdyta jos veikla“, – teigė M.Harasztis.
„Palink“ vadovų nuomone, dabartinis Latvijos Nemokumo įstatymas prieštarauja Lietuvos ir Latvijos sutarčiai dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Anot „Palink“, dar 1996 metais pasirašyta dvišalė sutartis įpareigoja valstybes kurti tokią teisinę, administracinę ir reguliavimo sistemą, kuri užtikrintų privačių investicijų apsaugą ir saugumą, o sutartį pažeidus, investuotojai turi teisę reikalauti visiško patirtų nuostolių kompensavimo.
BNS žiniomis, du eurokomisarai Latvijos teisingumo ministrui išsiuntė laišką dėl nemokumo įstatymo taikymo, užsimindami apie galimas sankcijas. Laiške už teisingumą atsakinga Europos Komisijos vicepirmininkė Viviane Reding ir vidaus rinkos eurokomisaras Michelis Barnier nurodė iki vasario 14 dienos atsakyti į pateiktus klausimus.
„Norėtume turėti galimybę kaip įmanoma greičiau įvertinti, ar Latvijos įstatymas numato efektyvias teisines priemones ginčyti sprendimą paskelbti įmonę nemokia“, – rašoma sausio 31 dieną pasirašytame laiške.
„Konkrečiai norėtume žinoti, kokios efektyvios teisinės priemonės, atsižvelgiant į Chartiją, yra įmanomos bendrovėms nemokumo kontekste ir situacijose, kurios potencialiai veikia jų subjektyvias teises, suteikiamas vidaus rinkos laisvių“, – teigia eurokomisarai.
Komisarai laiške Latvijos teisingumo ministrui teiraujasi, ar Kuršo teismo sprendimą galima apskųsti, ar jį gali atšaukti aukštesnė instancija ir kokią diskreciją turi generalinis prokuroras bei Aukščiausiojo Teismo teisėjai ginčijant tokį sprendimą. Laiške taip pat klausiama, ar „normalu“ skelbti nemokumą, kai skola buvo ginčijama, o auditoriai mokumo problemų neįžvelgė.
Eurokomisarai neatskleidžia, kas Komisijai pateikė skundą, bet nurodo, kad jame „teigiama, jog šiuo atveju Latvija pažeidė materialines ir procedūrines teisės normas bei pamatines SIA Palink teises“.
Laiške komisarai taip pat nurodo, kad gavę Latvijos teisingumo ministro atsakymą „įvertins, ar yra reikalo imtis veiksmų ES sutarčių pagrindu“, ir užsiminė, kad gali kilti grėsmė ES finansinei paramai.
Šių metų sausio 5 dieną Rygos Kuršo rajono teismas paskelbė Latvijos mažmeninės prekybos įmonę nemokia dėl kitame teisme ginčijamo 30 tūkst. eurų (103,6 tūkst. litų) vertės ieškinio.
„Palink“ teigia, kad priimtas teismo sprendimas kelia grėsmę įmonei greitai netekti turto – dėl nemokumo procedūros smarkiai sutrikdyta veikla.
Skundą Latvijos Aukščiausiojo Teismo senatui yra pateikusi ir Latvijos generalinė prokuratūra. Sausio mėnesį Lietuvoje viešėjęs užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius tikino, kad Latvijos vyriausybė yra pasirengusi peržiūrėti įstatymą.
Lietuvos bendrovė „Palink“, kuriai Latvijos „ Palink“ yra antrinė įmonė, Latvijos teismo sprendimą vadina „absurdišku“.
