2011-10-04 11:09

Graikijai tarptautiniai skolintojai lengvai pinigų neatiduos

Pasaulio akcijų rinkose tęsiasi nuosmukis. Investuotojai nerimauja dėl galimo Graikijos nemokumo, o jei bus nuspręsta Graikiją gelbėti – dėl didžiulės šalies gelbėjimo kainos, praneša SEB bankas.
Graikijos vėliava
Graikijos vėliava / Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr.
Temos: 2 Euras Graikija

Pirmadienį JAV akcijų indeksų vertės sumažėjo 2,5–3 proc., antradienį Azijos rinkose akcijų indeksai mažėja 1–3 proc.

Pirmadienį Europos finansų ministrai Liuksemburge įtemptai ieškojo būdų, kaip spręsti žemyno skolų problemas. Konkrečių sprendimų paskelbta nebuvo ­– jų tikimasi kito susitikimo spalio 13 d. metu.

Šiuo metu Europos politikai vienu metu bando išspręsti net tris „degančias“ problemas. Pirma, sutarti ar ir kokiomis sąlygomis pervesti tolesnę sutartos paskolos dalį Graikijai. Graikija veikiausiai šiemet nesugebės sumažintini savo deficito tiek, kiek žadėjo, todėl teisiškai žadėtus 8 mlrd. eurų šį rudenį kreditoriai pervesti neprivalo.

Tačiau panašu, kad žadėti pinigai visgi bus paskolinti, mainais už dar griežtesnius reikalavimus Graikijai jau nebe šiems, o ateinantiems trejiems metams.

Antras diskusijų objektas – antras paskolos Graikijai paketas. Pirmas, 2009 metais sutartas 110 mlrd. eurų paskolos paketas, dėl kurio tęsimo diskutuojama, – jau beveik išdalytas.

Liepos 21 d. preliminariai sutarta dėl antro, 159 mlrd. eurų vertės paskolos paketo. Tačiau dėl galutinių sąlygų tebesiderama. Tolesniam skolinimui besipriešinanti Suomija, panašu, gaus užstatą už skiriamas lėšas mainais už spartesnį finansavimą.

Tuo metu privatūs investuotojai, iš kurių preliminariai prašyta finansuoti 50 iš 159 mlrd. eurų paramos, panašu, turės prisidėti daugiau.

Neoficialiomis naujienų agentūros „Bloomberg“ žiniomis, privatūs investuotojai galiausiai gali būti priversti susitaikyti su net iki 50 proc. investicijų į Graikijos obligacijas nurašymą („hair cut“). Iki šiol, pagal preliminarų liepos 21 d. planą, buvo kalbama apie 20 proc. nurašymą.

Trečia problema – pagalbos įsiskolinusioms šalims fondo padidinimas. Priminsime, liepos 21 d. Europos vadovai sutarė padidinti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) galias, leisdami fondo lėšomis pirkti prasiskolinusių šalių obligacijas ir skolinti su sunkumais susiduriantiems bankams.

Pastarąjį sprendimą patvirtino 14 iš 17 euro zonos parlamentų, tačiau šio sprendimo šiandien nepakanka. Kalbama, kad EFSF privalo turėti galias dar greičiau, lanksčiau ir gausiau padėti Europos bankams.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą