Istorija kartojasi
Didžiausia pasaulio ūkio krizė — Didžioji ekonominė krizė (dar vadinama Didžiąja depresija), vykusi 1929-1933 metais ir apėmusi visas ūkio šakas bei valstybes. Krizė taip pat prasidėjo Jungtinėse Valstijose po panikos Niujorko vertybinių popierių biržoje Volstrite 1929 metų spalio 24-ąją, staiga nukritus akcijų kainoms — tai davė pradžią bankrotų ir įsiskolinimų virtinei, apėmusiai visas išsivysčiusias valstybes. Po bankrotų ir gamyklų uždarymo JAV bedarbystė apėmė trečdalį darbingo amžiaus gyventojų. Tačiau labai sunki ekonominė padėtis Vokietijoje padėjo ateiti į valdžią nacionalsocialistams.
Krizės gylis priklausė nuo valstybės išsivystymo lygio, agrarinės šalys (tarp jų ir Lietuva) nuo jos nukentėjo mažiausiai. (Ir šiais laikais Islandijos likimas, kuriuo grasina kai kurie politikai, mums būtų net savotiškas komplimentas. Tačiau greičiau galime viltis to, kad kaip buvome, taip ir likome Europos meškų kampas.)
Krizės gylis priklausė nuo valstybės išsivystymo lygio, agrarinės šalys (tarp jų ir Lietuva) nuo jos nukentėjo mažiausiai.
JAV didžiąją krizę padėjo įveikti „Naujas kursas“ (angliškai — New Deal) — ekonominių reformų programa, įvesta JAV prezidento T.Ruzvelto 1933-1939 metais. Tada išpopuliarėjo idėja, kad valstybė turi pamatuotai kištis į ekonomiką.
Alternatyvą pateikė Austrijos ekonomistų mokykla. Liudviko fon Miseso ekonominių ciklų teoriją išvystęs Fridrichas Hajekas 1974 metais už tai buvo apdovanotas Nobelio premija. Anot šios teorijos, krizės — visai ne krizės, o natūralus ekonomikos bangavimas. Tik tiek, kad krizes galima numatyti, valdyti ir iš jų mokytis.
Krizės lengviau valdomos?
1972-1973 m. kilo naftos krizė, kuri nors ir neįgavo „Didžiosios depresijos“ krizės mąsto yra didžiausia žinoma energetinė krizė. Tuomet OPEC (naftą eksportuojančių šalių organizacija) sumažino naftos gavybos apimtis ne tik dėl to, kad siekė įtakoti pasaulines kainas savo naudai. Jų pagrindinis tikslas buvo padaryti politinę įtaką pasaulio visuomenei ir sumažinti Vakarų valstybių pagalbą Izraeliui. Susidariusi situacija tąkart parodė tikrą išsivysčiusių valstybių priklausomybę nuo naftos kainų ir paskatino ieškoti alternatyvų.
Mūsų atmintyje dar gyva ir 1998 metų Rusijos krizė, Azijos krizės banga, pirmiausia mums įsiminusi didžiule bedarbyste, kai kuriuose Lietuvos rajonuose siekusia iki 20 proc.
Atslinko po truputį
Kada tiksliai prasidėjo šiuo metu linksniuojama finansų krizė, sunku pasakyti, tiksliau tai bus matyti iš istorijos perspektyvos. Atrodo, pirmasis žodžius apie būsimą pasaulinį nuosmukį 2006 metais ištarė vienas Amerikos ekonomikos mokslo guru, buvęs Federalinės rezervų sistemos vadovas A.Grinspenas. Jis pranašavo, kad nuosmukio galima sulaukti paskutiniais 2007 metų mėnesiais, nors dauguma ekspertų kalbėjo apie 2008-uosius.
Jungtinių Tautų metinėje ataskaitoje „Pasaulinė ekonominė situacija ir perspektyvos“ taip pat buvo teigiama, kad nuosaikus nekilnojamojo turto kainų kritimas gali sulėtinti Amerikos ekonomikos augimą 2,2 proc., o stipresnis nekilnojamo turto kainų kritimas JAV turėtų rimtas pasekmes. Taigi jau prieš metus pasaulio analitikai suprato, kad krizė įtakingiausioje pasaulio ekonomikoje (JAV) gali sukelti pasaulinę krizę, įskaitant biržų krachą.
Dėl mažų procentų per paskutinius metus JAV buvo suteikti kreditai šimtams milijonų dolerių ir tai užtikrino smarkų statybų bumą. Tai leido sukurti šimtus tūkstančių naujų darbo vietų. Tuo pat metu šis procesas vedė prie beprecedenčio šeimų įsiskolinimo ir liūdnų negalėjimo išsimokėti perspektyvų. Butai vėl patekdavo į rinką, nekilnojamojo turto kainos rekordiškai krito. (Apie tai, koks šiuo metu yra mūsų įsiskolinimo lygis ir apie kitas „krizines“ paraleles pakalbėsime vėliau.)
Per paskutinius metus JAV buvo suteikti kreditai šimtams milijonų dolerių ir tai užtikrino smarkų statybų bumą. Tai leido sukurti šimtus tūkstančių naujų darbo vietų. Tuo pat metu šis procesas vedė prie beprecedenčio šeimų įsiskolinimo ir liūdnų negalėjimo išsimokėti perspektyvų.
2007 metų antroje pusėje krizė JAV paskolų sektoriuje tapo akivaizdi. 2008-ųjų pradžioje JAV investicinės bankininkystės milžinai „Goldman Sachs“ ir „Merryll Lynch“ pareiškė, jog didžiausia pasaulio ekonomika išgyvena recesiją arba jau yra pakeliui jos link.
Finansų krizė neįsilingavo?
2008 metų pradžioje prasidėjo ir akcijų rinkų krizė, kuri iš JAV persimetė ir į kitus regionus. Kilo chaosas Azijos ir Europos rinkose, krito akcijų kursai. Todėl jau atvirai pradėta kalbėti apie pasaulinės ekonominės krizės pradžią. Šiuo metu panika yra praėjusi, rinkos stabilizavosi, JAV ir Europa ėmėsi veiksmingų priemonių. Kalbama tik apie ekonomikos lėtėjimą, kuris truks kelerius metus.
Juo labiau kad šiuo metu svarbiausieji pasaulio centriniai bankai vykdo daug patikimesnę ir labiau prognozuojamą pinigų politiką, nei ankstesnių krizių metu. Pamažu kalbama, kad valstybės kontrolės finansų sektoriuje vis dėlto negana.
Nafta apleidžia pozicijas
Nafta nuo 1998 metų pabrango apie dešimt kartų ir kainuoja apie 100 JAV dolerius už barelį. Dar prieš kelis dešimtmečius tokio masto pabrangimas rimtai supurtydavo pasaulio ekonomiką, kaip kad atsitiko 1972-1973 metų krizės metu. Infliacija gerokai padidėdavo, o naftą importuojančių šalių ūkiai patirdavo nuosmukį. Šiuo metu ekonomikai tai neturi labai didelės įtakos.
Tačiau dabartinis naftos produktų atpigimas ir Rusijos vidaus problemos bręsta į antrąją — Rusijos — krizę. Laimė, kad šiuo metu Lietuvos ekonominiai interesai labiau išsklaidyti, tad ši krizė mums nebūtų tokia grėsminga. Nors kalbama, kad ir pati Rusija nuo jos gali nukentėti nelabiau, nei nuo 1998 metų krizės.
Štai tokia trumpa buvusių ir būsimų šio amžiaus krizių apžvalga. Tačiau faktai tokie, kad ekonominės krizės ne tik pablogina paprastų piliečių padėtį, bet ir naudojami kaip manipuliavimo priemonė.
