Nuotaikos rinkose ir vėl pasikeitė į blogąją pusę. Didėjo susirūpinimas dėl euro zonos tolesnio likimo nepaisant to, kad Slovakijos parlamentas antruoju balsavimu pritarė gelbėjimo fondo padidinimui.
Vakarų Europa vėl neramino rinkas dėl vieningos politikos trūkumo gelbėjant regioną. Buvo abejojama euro zonos likimu, nors visos narės ratifikavo gelbėjimo fondo EFSF išplėtimą.
Vokietija ir Prancūzija skirtingai mato galimybes, kaip galėtų būti panaudojami fondo resursai bei sustiprinta bankų kapitalo bazė. Pagrindiniai Europos indeksai smuko 0,7–3,7 proc.
Europos centrinis bankas įspėjo, kad nuostolių primetimas Graikijos obligacijų turėtojams, t. y. finansų institucijoms, kelia pavojų euro zonos finansiniam stabilumui.
Italijos premjeras ketvirtadienį paskelbė, kad bus vykdomas balsavimas dėl pasitikėjimo vyriausybe. Italijai, kuri ir taip turi didžiulių skolų problemų, būtų ypač sunku patirti dar ir vyriausybės krizę.
Penktadienį Paryžiuje vykstančiame G20 susitikime euro zonos finansų krizė bus dominuojanti diskusijų tema.
