Kaip rašo lenta.ru, ministerijos skaičiavimais, pensinio amžiaus didinimas ne tik nesumažins pensinio fondo deficito, bet ir paskatins jo augimą ilgalaikėje perspektyvoje. Ministerijos nuomone, jeigu 2015 metais pensinis amžius būtų padidintas iki 65 metų, iš pradžių tai mažintų pensinio fondo deficitą 82 mlrd. rublių per metus, tačiau jau po penkerių metų deficitas vėl pradėtų augti beveik 200 mlrd. rublių per metus.
Tokie rezultatai aiškinami tuo, kad bus būtina indeksuoti pensiją atsižvelgiant į realų atlyginimą ir infliaciją. Mažesnis pensinis amžius leistų indeksavimą vykdyti be žymesnio deficito augimo.
Tačiau, kaip pabrėžia oponuojantys ekspertai, pensinio amžiaus didinimas neturėtų sukelti tokio deficito augimo. Priešingai – dėl padidėjusių įplaukų į pensijų fondą indeksavimas turėtų vykti neskausmingai. Jų nuomone, ministerija finansinę pensijų sistemos situaciją ateityje piešia tamsesnėmis spalvomis, nes, pasak ekspertų, pernelyg optimistiškai vertina galimą atlyginimų išaugimą. Pavyzdžiui, J.Gaidaro instituto atstovai suskaičiavo, kad įmanoma vienu metu išlaikyti nuolatinį pensijų lygį ir perpus sumažinti pensijų fondo deficitą iki 2040 metų.
Klausimą apie pensinio amžiaus padidinimą (šiuo metu Rusijoje moterys į pensiją gali išeiti sulaukusios 55 metų, o vyrai – 60-ies) birželio 18 dieną Sankt Peterburgo ekonomikos forume iškėlė šalies finansų ministras Aleksejus Kudrinas. Jo nuomone, tokių priemonių būtina imtis norint išsaugoti šalies pensijų sistemą.
Po A.Kudrino pareiškimo sveikatos apsaugos ir socialinio vystymosi ministrė Tatjana Golikova pranešė, kad jos vadovaujama ministerija kol kas neketina didinti pensinio amžiaus, kadangi toks žingsnis neįmanomas be „labai rimto analitinio darbo ir visuomenės parengimo“. Ji pabrėžė, kad pensinio amžiaus padidinimas įmanomas tik po 2015 metų, kai įsiteisės nauja išmokų dirbantiems pensininkams tvarka.
