Euro zonos žlugimas turėtų keleriopą neigiamą poveikį Švedijos ir Baltijos šalių ekonomikai. Šis poveikis pasireikštų trijose pagrindinėse – finansų rinkų, pasitikėjimo ir užsienio prekybos – srityse. Kontroliuojamas skilimas (kuris būtų, pavyzdžiui, Graikijos pasitraukimo iš sąjungos, pritariant kitoms narėms, atveju) padarytų ne tokį neigiamą poveikį finansų sistemai, kaip chaotiškas ir nevaldomas skilimas, dėl kurio baimė ir panika pradėtų plisti į kitas šalis, pavyzdžiui, į Portugaliją, Ispaniją ar Italiją. Bet kuriuo atveju nuosmukis ES galėtų užsitęsti, o jo poveikis Švedijai ir Baltijos šalims pasireikštų pirmiausia per išorinės paklausos susilpnėjimą, finansų rinkų nestabilumo atsinaujinimą ir pasitikėjimo sumažėjimą.
Nekontroliuojamas, chaotiškas, euro zonos skilimas paveiktų ES bendros rinkos funkcionavimą ir padarytų labai didelį neigiamą poveikį Švedijos ir Baltijos šalių prekybos srautams. Labiausiai tikėtina, kad pasikeistų ir konkurencingumas tarp šalių, pvz., silpnų šalių valiutos nuvertėtų, o stipresnių šalių valiutų vertė padidėtų. Baltijos šalims reikėtų priimti sprendimą, nuo kurio paskui priklausytų jų konkurencingumas: kokį valiutų kursų mechanizmą pasirinkti (valiutos susiejimą su Vokietijos valiuta, valiutų krepšeliu, laisvai kintantį kursą ir kt.)?
Stiprėjantis pesimizmas taip pat mažintų vartojimą ir investicijas Švedijoje ir Baltijos šalyse. Šalių vyriausybės būtų priverstos pakoreguoti savo biudžetus (imtis papildomų taupymo priemonių arba didinti mokesčius), nes kapitalas pasaulio finansų rinkose būtų sunkiai prieinamas. Visos euro zonos iširimas sukeltų chaosą ir vietinėse finansų rinkose ir turėtų labai neigiamą poveikį bankiniams sektoriams, o paskolos realiai ekonomikai, tikėtina, sumažėtų. Tačiau politikai ir tarptautinės institucijos puikiai suvokia tokio scenarijaus žalą ir įvairiomis priemonėmis bando užkirsti jam kelią, todėl jo tikimybė yra itin maža.
