„Bet šiandien esame pasiekę tokį ūkio raidos tašką, kai bent šiokio tokio stabilumo ir tvarumo galime tikėtis tik laikydamiesi griežtos finansinės drausmės“, – interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ tvirtino V.Vasiliauskas.
Centrinio banko vadovo teigimu, kol kas apie norus išeiti iš euro zonos ar ketinimus nekalba nė viena iš 17 euro bendrijos šalių. „Jeigu klausiate apie teorinę prielaidą, kad kuriai nors iš dabartinių narių gali tekti ne savo noru palikti pinigų sąjungą, pasakysiu taip: visos valstybės skiria tikrai daug dėmesio, pastangų ir pinigų, kad „juodojo“ scenarijaus tikimybė būtų mažesnė“, – sakė V.Vasiliauskas.
Pasak jo, Lietuvos komercinių bankų sistema tik nedidelę dalį turto yra investavusi į didžiausios rizikos valstybių, kurias šiuo metu labiausiai krečia fiskalinė suirutė, vertybinius popierius, todėl sumenkusi šių akcijų vertė esminio tiesioginio poveikio krašte veikiančių bankų finansiniam stabilumui neturėtų.
„Tačiau visiškai nerealu tikėtis, kad galime išvengti netiesioginio poveikio. Globaliame ir dinamiškame pasaulyje, kuriame viskas susiję ir viskas plinta žaibišku greičiu, saugių užutekių nėra. „Blogiausias scenarijus“ tikrai sukeltų „užkrato“ efektą ir neišvengiamai paveiktų mūsų ekonomiką – vangesnė užsienio prekyba, sustingusios tarptautinės finansų rinkos, sumažėjusios skolinimosi galimybės ir sunkesnės kreditavimo sąlygos būtų jaučiamos kaip antrinis efektas realiai ekonomikai“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Jis pataria gyventojams su savo santaupomis elgtis atsakingai ir apdairiai: „Litas yra susietas su euru ir kad visi į apyvartą išleisti litai padengti užsienio valiuta arba tauriaisiais metalais. Taigi valiutų kaitaliojimas tikrai neturi didelės prasmės, o pasikarščiavę žmonės patiria papildomų valiutų keitimo išlaidų“.
