-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Šiemetinį bulvių derlių lems orai

„Grūdininkai rankomis trina, kad oras įkaitęs, o bulvių augintojams – neramu. Karštis išguldo bulvienojus. Kol kas neišguldė, nes tirpalais bandome juos stiprinti – purškiame. Nežinia, ar atlaikys“, – nerimu dėl karščio padarinių būsimam bulvių derliui dalijasi UAB „Šaka“ vadovas Juozas Pukelis. Ligi pastarųjų karščių jis, kaip ir kiti šalies bulvių augintojai, nerimastingai žvilgčiojo į lietaus pritvinkusius debesis.
Pasak Juozo Pukelio, „Jelly“ veislės bulvės užaugino po 3–5 bulvienojus, ant kiekvieno – po tris bulves.
Pasak Juozo Pukelio, „Jelly“ veislės bulvės užaugino po 3–5 bulvienojus, ant kiekvieno – po tris bulves. / Jolantos Kažemėkaitytės/„Ūkininko patarėjo“ nuotr.

J.Pukelis, paklaustas, kas bulvėms pragaištingiau – lietaus ar karščio gausa, prisimena senelio žodžius: „Vaikeli, lietus derlių sunaikina per metus, o sausra – per septynerius.“ Tai reiškia, jog lietaus perteklius derlių supūdo, o per sausrą vis tiek šis tas užauga.

Taigi į klausimus, koks bus vėlyvųjų bulvių derlius, kiek jos kainuos, „Šakos“ vadovas kol kas negali atsakyti. Juolab nenumano, kam jas parduos. „Bulvių rinka – neprognozuojama“, – žino jis.

Kai bulvių reikėjo, jos puvo po žeme

Pasak 25 metus bulves auginančios bendrovės vadovo J.Pukelio, pirmoji šių metų karščio banga gegužę ir birželį pavogė 20–30 proc. visų augalų – ir rapsų, ir javų, ir bulvių, kitų derliaus. Tikėtina, šioji, antroji, sausra bus maloningesnė.

Prmoji šių metų karščio banga gegužę ir birželį pavogė 20–30 proc. visų augalų – ir rapsų, ir javų, ir bulvių, kitų derliaus.

Dabar UAB „Šaka“ valdo 900 ha žemės. Kol nebuvo iš bendrovės pasitraukęs žemių savininkas, nusprendęs savarankiškai ūkininkauti, valdė daugiau. Pernai „Šaka“ bulvėmis apsodino 150 ha, šįmet – 135 ha. Kita žemė apsėta grūdais, rapsais, žirniais.

„Truputį pamažinome bulvių plotus dėl to, kad menksta jų poreikis. Šalyje bulvių vartojimas sumažėjęs, nes daug lietuvaičių išvykę. Pernai teko užkasti apie tūkstantį tonų tų metų derliaus bulvių, mat apvyto neparduotos – nebuvo realizacijos. Pirmą kartą per 25 metus, kai auginame bulves, teko tiek užkasti. Patyrėme per 100 tūkst. eurų nuostolių, – sako J.Pukelis. – Nuostolių būtume išvengę, jei turėtume saugyklą su šaldytuvu – būtų pratęstas bulvių realizavimo laikotarpis. Daugiametė patirtis rodo, jog vasaros pradžioje pritrūksta kokybiškų bulvių. Štai birželio viduryje atsirado didžiulis bulvių poreikis didžkukuliams, plokštainiui. Tam geriausios senos bulvės. Šviežios ir brangios, ir sausųjų medžiagų mažiau turi.“

Jolantos Kažemėkaitytės/„Ūkininko patarėjo“ nuotr./UAB „Šaka“ vadovas Juozas Pukelis „Jelly“ veislės bulvių lauke. Jis, kaip ir kiti antrosios lietuvių duonos augintojai,  nuo ankstyvo pavasario iki vėlaus rudenio su nerimu žvelgia į dangų.
Jolantos Kažemėkaitytės/„Ūkininko patarėjo“ nuotr./UAB „Šaka“ vadovas Juozas Pukelis „Jelly“ veislės bulvių lauke. Jis, kaip ir kiti antrosios lietuvių duonos augintojai, nuo ankstyvo pavasario iki vėlaus rudenio su nerimu žvelgia į dangų.

Daugiašakis ūkis ir gerai, ir nelabai

Pasak J.Pukelio, daug investicijų reikia saugyklai su šaldytuvu, laistymo bei drenažo sistemoms įrengti. Bulvininkystė – beveik beglobė visoje ES, ne tik Lietuvoje. Bulvių laukuose įrengus laistymo ir drenažo sistemas, būtų pergudrauta gamta – derliui per daug negrėstų nei karščiai, nei gausūs lietūs.

Pernai teko užkasti apie tūkstantį tonų tų metų derliaus bulvių, mat apvyto neparduotos – nebuvo realizacijos.

„Bulvė – neutralus produktas: ES nei labai remia bulvininkystę, nei jai trukdo, laiko individualiu verslu. Senosios ES narės nenori, kad būtų kišamasi į bulvininkystę. Kai nenori, vadininkai ir parodo duris… Antrus metus negalime dalyvauti bulvininkystės paramos programose, nes pajamos už javus ir rapsus buvo didesnės nei 50 proc. Mūsų ūkis – daugiašakis. Ir į rapsų auginimo technologijas reikia investuoti. Jei būtų specializuotas vienos krypties ūkis, galbūt ir į bulves daugiau investuotume, – kodėl „Šaka“ neturi saugyklos su šaldytuvu, trūksta laistymo ir drenažo sistemų, aiškina bendrovės vadovas J.Pukelis, pridurdamas, jog daugiašakis ūkis pranašus tuo, kad, kai prastas vienų augalų derlius arba iki savikainos krinta supirkimo kainos, gelbsti kiti. – Iš tiesų tik bulvės, rapsai ir javai gelbėjo per visą „Šakos“ gyvavimą.“

Neprognozuojama ūkio šaka

Koks, tikėtina, bus naujasis vėlyvųjų bulvių derlius? „Dėl šalto pavasario ir sausros bulvės vėliau dygo. Mezgėsi puikiai, bet neišsivystė iki reikiamo dydžio. Kai prasidėjo lietūs, baisu buvo, kad apsems. Laimė, to nenutiko. Pernai ankstyvųjų bulvių derlius buvo fantastinis – apie 40 t/ha, šįmet – 25 t/ha. Bulvininkystė atspindi neišbalansuotą ūkininkavimą: jos rinkos tyrimai šalyje nuliniai, planavimo – jokio. Prognozių, kiek bus užauginta ir kokios pardavimo kainos, nėra. Nuojauta, koks bus derlius, neretai pakiša kiaulę.

Abejojame, ar šįkart vėlyvosios bulvės gerai užderės. Bulvė – vėsaus klimato augalas, kilęs iš Andų plokštikalnių Pietų Brazilijoje. Idealios sąlygos joms augti – kai paros temperatūra 18–20 °C, santykinė drėgmė – apie 50 proc. Iki dabartinės karščio bangos bulvės gražiai augo – drėgmės užteko, šilumos ne per daug buvo, tad, atrodė, derlius bus neblogas. Kai dažną dieną lijo, bulves ketvirtą kartą nupurškėme, kad, Dieve duok, neįsiveistų maras. Tačiau kai karštis per 30 °C, kenčia visi augalai... Kaip ant adatų sėdime rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje, kai kasame vėlyvąsias bulves ir prognozuojamos šalnos...“ – kokie bulvių laukiantys išbandymai trukdo spėti apie naująjį jų derlių, vardija J.Pukelis.

Jau prieš trejus metus Rusija uždraudė iš Lietuvos įvežti bulves dėl to, kad tenykščiai kokybės reikalavimai nesutampa su ES. Pas mus vienokie herbicidai ir fungicidai naudojami, pas juos – kitokie, ir pan. Nereikšmingi nesutapimai, bet nė viena pusė nesutinka nusileisti.

Jis gerai nežino, nė kur viską realizuos: „Išankstinių sutarčių beveik nesudarome. Ankstyvąsias bulves realizuoti padėjo Rūdiškių, Trakų r., kooperatyvas „Bulvių namai“. Ir pernai jis padėjo mūsų bulves realizuoti – jos keliavo po visą Lietuvą per prekybos centrų „Maxima“ ir „Norfa“ parduotuves.

Kompensacijų dėl embargo negauna

J.Pukelis, patvirtinęs, kad šįmet sumažėjo bulvių augintojų, neigia, jog taip atsitiko dėl Rusijos embargo žemės ūkio produktams: „Jau prieš trejus metus Rusija uždraudė iš Lietuvos įvežti bulves dėl to, kad tenykščiai kokybės reikalavimai nesutampa su ES. Pas mus vienokie herbicidai ir fungicidai naudojami, pas juos – kitokie, ir pan. Nereikšmingi nesutapimai, bet nė viena pusė nesutinka nusileisti.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius