Du palydovai
Jo vadovaujama bendrovė laimėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) skelbtą konkursą ir visus metus palydovų pagalba sekė Lietuvos žemdirbių deklaruojamus plotus, testavo, kaip veikia jų pačių sukurta naujoji sistema. Planuojama, kad jau nuo 2020 m. Lietuvos ūkininkams nereikės deklaruoti pasėlių, o už juos tai padarys palydovai.
„Iš tikrųjų iš Europos kosmoso agentūros paleisto palydovo ūkininkų plotai stebimi jau trejus metus. Atkeliaujantis duomenų srautas – milžiniškas, tik reikia mokėti jį apdoroti. Iš gautų duomenų galima kas antrą dieną sekti, kokie pokyčiai vyksta juose ar kokia yra sklypų būklė. Šiais metais NMA sudarė su mumis sutartį ir paprašė stebėti ariamas žemes, pievas, kaip ūkininkai laikosi šienavimo terminų. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo patikrinti ne įprasti 5 procentai visų laukų, o visas 100 proc.“, – sakė G.Vaitkus.
Jis pasakojo, kad Lietuvos ūkininkų laukai buvo stebimi dviem palydovais. Vienas iš jų vaizdą „mato“, o kitas – „liečia“. „Matantis“ palydovas vaizdą fiksuoja iš kosmoso, o „liečiantis“ siunčia signalus ir tarsi šukuoja žemės paviršių vertikaliai bei horizontaliai, žiūri ar žemės paviršius yra šlapias ar sausas, šiurkštus ar minkštas ir pan.
„Dieną ir naktį palydovas „čiupinėja“ žemės paviršių ir mato visus pokyčius – ar nupjauta žolė, ar auga pasėliai ir t.t. Žiūrima, kaip stipriai į žemę siunčiamas signalas atsispindi. Pavyzdžiui, kai augalas jaunas, jis signalą atspindi silpnai, kai jis auga, signalas stiprėja. Jei laukai skęsta, signalas vėl būna kitoks“, – paaiškino UAB „Geomatrix“ direktorius.
Dirbtinis intelektas
Lietuvoje yra maždaug vienas milijonas sklypų ir kiekvienas iš jų šiais metais buvo peržiūrėtas po šimtą sykių. Iš viso iš palydovų buvo padaryta šimtas milijonų peržiūrų.
„Žmogaus protas tokios informacijos negalėtų apdoroti, todėl čia jau neapsieita be dirbtinio intelekto. Būtent jis ir atskiria kuriuose ūkininkų laukuose kas pasodinta, kokie veiksmai juose atliekami“, – kalbėjo G.Vaitkus.
Jo teigimu, žmonės neturėtų išsigąsti, kad yra stebimi. Priešingai, jie gali tuo pasinaudoti, o viskas daroma vardan jų gerovės. Siekiama, kad žmonėms ateityje taptų dar lengviau ūkininkauti, kad jiems kiltų vis mažiau neaiškumų. Be to, pagrindinis stebėsenos iš palydovų tikslas – išaiškinti fiktyvias deklaracijas teikiančius ir taip neteisėtai praturtėjančius žemdirbius. Viliamasi, jog nustačius pažeidėjus ir iš jų atėmus išmokas, sutaupyti pinigai bus paskirstyti sąžiningai ūkininkaujantiems asmenims.
Anot įmonės direktoriaus, galbūt dabar palydovų daryti žemėlapiai žemdirbiams atrodo labai painūs ir visiškai nesuprantami, tačiau po poros metų tai jau bus jų kasdienybė.
Pagrindinis stebėsenos iš palydovų tikslas – išaiškinti fiktyvias deklaracijas teikiančius ir taip neteisėtai praturtėjančius žemdirbius.
Šiais metais palydovų atrasti pažeidėjai NMA sankcijų dar išvengė, tačiau ateityje to tikrai nebus. Jau kitais metais šalies žemdirbiai neturėtų nustebti, jei gaus tam tikrus laiškus, kuriuose bus prašoma paaiškinti, kodėl jų plotuose deklaruojamos vienos kultūros, o realybėje auga kitos. Įdomu tai, pasak G.Vaitkaus, kad tuos laiškus greičiausiai rašys ne žmonės, o užprogramuoti robotai.
Nauda žemdirbiams
Palydovų pateikiamus duomenis žemdirbiai jau ir šiandien gali panaudoti asmeniniams tikslams, o ateityje tai taps visiškai įprastu reiškiniu. Pavyzdžiui, turėdami prieigą prie sistemos, ūkininkai vos ne kas antrą dieną gali stebėti, kaip kinta jų laukai, kaip auga pasėliai, kaip tie patys žemės plotai atrodė prieš mėnesį, prieš metus ar dar anksčiau.
Be to, palydovų duomenys gali itin pasitarnauti perkant ar nuomojant žemę. Neretai ūkininkai įsigydami žemės plotus nežino, ar juose esantys požeminiai drenažai yra geros būklės, ar daugiau palijus žemės paviršiuje nesikaupia vanduo. Išanalizavus to ploto kelių metų palydovo pateiktus duomenis, nesunkiai galima pamatyti, kuriose vietose ir kuriuo metų laiku kaupiasi vanduo, kiek įprastai laiko jis nesusigeria, ar žemėje augantys pasėliai nežūsta.
„Šiais metais panašiu principu analizavome žemės plotą, esantį netoli Dotnuvos. Apdoroję pastarųjų dviejų metų duomenis, nustatėme, kuriose vietose yra sugedę melioracijos įrenginiai, pamatėme, kur dažniausiai kaupiasi vanduo. Manome, jog šioje vietoje paklaidos negalėjome padaryti, nes analizavome ne vienų metų duomenis“, – pasakojo G.Vaitkus.
