Vardas, pavardė: Angela Isadora Duncan.
Gimimo-mirimo data, vieta: gimė 1877 05 27, San Franciskas, JAV; mirė 1927 09 17, Nica, Prancūzija.
Šeima, kurioje gimė: gimė Kalifornijos senatoriaus dukros ir bankininko šeimoje, tėvai anksti išsiskyrė, Isadora buvo jauniausia iš keturių atžalų.
Meilės nuotykiai: Sergejus Jeseninas, Gordonas Craigas, Parisas Singeris, Mercedes de Acosta, Natalie Barney, Eleonora Duse.
Vaikai: 1906 m. Isadora ir teatro dizaineris Gordonas Craigas susilaukė dukros Deirdre, 1910 m. ji su siuvamųjų mašinų magnato sūnumi Parisu Singeriu susilaukė berniuko Patricko, o 1914 m. Isadora pagimdė sūnų, kuris po kelių valandų mirė.
Karjeros pasiekimai: viena garsiausių XX a. balerinų ir moderniojo šokio pradininkė, išdrįsusi viešai kritikuoti klasikinį baletą, kūrėjų mūza, šokio mokyklų įkūrėja.
Theodoras Rooseveltas, legendinis kietakaktis JAV prezidentas, apie tragiško likimo ir stulbinamai talentingą šokėją yra pasakęs: „Kai ji šoka, aš matau tyrą vaiką ryto saulės nutviekstame sode, skinantį svajonių gėles ir kuriantį gražiausia, ką gali žmogus“. Isadora Duncan turėjo būti nepaprasta, kad taip suvirpino šio politiko širdį. O kaip buvo iš tiesų?
Mokykitės šokti iš gamtos
Isadora Duncan jau pirmose klasikinio baleto pamokose užsitraukė dėstytojų nemalonę, nes jai šuoliukai, standartiniai žingsneliai ir judesiai buvo atgrasūs. Isadora buvo labai gabi šokėja, bet dėstytojai ją nuolatos bausdavo už nepaklusnumą ir šokių interpretacijas. Vėliau visame pasaulyje garsi balerina savo šokių mokyklos auklėtinėms sakydavo: „Žiūrėkite, kaip kyla paukštis, kaip plazda drugelis, kaip vėjas judina medžių šakas, kaip raibuliuoja vanduo. Mokykitės judesių iš gamtos.“ Nors Isadoros biografai net susirietę pliauškia apie poetišką kūrėjos prigimtį, nereikia pamiršti, kad būtent netradiciniu požiūriu ir mokėjimu šokti „kitaip“ Isadora Duncan užsidirbo pirmuosius pinigus dar būdama keturiolikos. Neklusnūs kaimynų vaikai žavėjosi laisvomis pamokomis, o vienišai keturių vaikų Isadoros motinai šie pinigai buvo šiaudas brendant iš skurdo.
Mistiška šlovė
Talentingą šokėją pastebėję Niujorko teatro primarijai pasiūlė jai šokti pripažintoje scenoje, tačiau vos po kelių spektaklių Isadora nusprendė palikti JAV ir su šeima persikėlė į Europą. Šios trapios, idealizuojančios pasaulį menininkės šokiai apsuko galvą žiūrovams ir meno kritikams, tad po kelerių metų ją ėmė kviestis garsiausi operos ir baleto teatrai. Iki šiol neaišku, kas mistiško slypėjo šios balerinos pasirodymuose. Greičiausiai „kaltos“ buvo ne tik iki tol baletui nebūdingos graikiškos Isadoros tunikos, basos kojos ir „nepadoriai“ trumpi plaukai, tačiau ir jos emocionalumas, kurio klasikiniame balete niekas iki tol nedemonstruodavo. Pasipylę pinigai ir šlovė merginą kiek išpaikino, tačiau ji nesiliovė šokti ir būti garsių kompozitorių, tapytojų bei poetų mūza. Pavyzdžiui, 1913-aisiais, kai Paryžiuje buvo statomas Eliziejaus laukų teatras, skulptorius Emile'is Antoine'as Bourdelle'is net iškalė Isadoros Duncan bareljefą virš centrinio pastato įėjimo.
Raudona - tai aš
Trapios prigimties moters gyvenime buvo ne vienas vyras ir moteris. Ji įsimylėdavo stipriai, tačiau trumpam. Maištingas Isadoros charakteris atsispindėjo ne tik šokiuose, bet ir asmeniniame gyvenime: visi jos vaikai buvo nesantuokiniai, garsioji šokėja nevengė vienos nakties nuotykių, buvo biseksuali. Beje, sklido kalbos, kad Isadora turėjo labai audringus romanus su lesbietėmis Eleonora Duse ir Mercedes de Acosta. Viename iš savo laiškų rašytojai Mercedes de Acosta Isadora rašė: „Mercedes, paimk mane savo didelėmis stipriomis rankomis ir veskis į kalnų viršūnes. Veskis bet kur... Eisiu paskui tave.“ Iššūkius mėgusi ir savo pasirodymų niekada neleidusi filmuoti šokėja viename iš paskutinių savo turų Amerikoje pribloškė žiūrovus: Bostono teatro scenoje ji šoko pasipuošusi raudona tunika ir... apnuoginta krūtine. To meto publika buvo apstulbusi. Vėliau šį savo poelgį Isadora Duncan pakomentavo taip: „Raudona - tai aš.“
Pažymėti mirties
Tragiškiausias šios scenos legendos gyvenimo faktas - Isadora Duncan neteko trijų savo vaikų. Po romanų su teatro režisieriumi Gordonu Craigu ir garsiuoju siuvamųjų mašinų magnato sūnumi Parisu Singeriu Isadora susilaukė dukros ir sūnaus. Po vieno pasisėdėjimo restorane su motina privataus vairuotojo bei auklės prižiūrimos atžalos panoro sustoti prie upės. Vairuotojui neužtraukus rankinio stabdžio, automobilis nuriedėjo į Senos upę - septynmetė mergaitė, trimetis berniukas ir auklė nuskendo. Po šios tragedijos Isadora keliolika mėnesių nešoko, susirgo gilia depresija. Išbridusi iš šios ligos liūno garsioji šokėja vienam sutiktam italui net pasiūlė sumokėti, jei nuo jo pastotų. Isadora Duncan manė, kad, jei susilauktų dar vieno vaiko, taip ji išsigydytų sielos žaizdas. Tačiau moters kūdikis mirė po gimdymo praėjus vos kelioms valandoms. Vėliau viename interviu balerina prisipažino, jog ji nujautė artėjančią nelaimę: likus kelioms dienoms iki vaikų žūties, Paryžiuje Isadora, šokdama pagal Frederico Chopino „Laidotuvių maršą“, netikėtai išvydo viziją, kad jos vaikai negyvi.
Balerina tikėjo savo vizijomis, buvo prietaringa ir turėjo puikią nuojautą, kuri jos niekada neapgaudavo. Net ir kelias dienas prieš savo mirtį Isadora prasitarė nujaučianti kažką negero. Mirtis pasaulinio garso baleriną užklupo netikėtai: ragindama vairuotoją kuo greičiau važiuoti, penkiasdešimties sulaukusi Isadora Duncan nepastebėjo, kad jos šalis įsipainiojo į automobilio ratą - jam pradėjus važiuoti, moteris pasismaugė.
Meilė rusų poetui
Isadora Duncan dažnai lankydavosi Rusijoje. Šioje šalyje ji ne tik šokdavo spektakliuose, bet ir dalyvaudavo baleto mokyklų užsiėmimuose. Net garsus rusų choreografas Michailas Fokinas, paveiktas Isadoros atliekamų šokių, pradėjo reformas Peterburgo baleto mokykloje. Viename kūrybiniame vakare šokėja išvydo rusų poetą Sergejų Jeseniną, karštai bedeklamuojantį eiles. Nors balerina nesuprato nė žodžio, ji iki ausų įsimylėjo laisvu elgesiu garsėjusį jauną vyrą. Kitą rytą atsibudęs jos lovoje Jeseninas šios moters glėbyje pasiliko ilgam. Labiausiai visus intrigavo tai, kad balerinos mylimasis buvo net 18 metų už ją jaunesnis!
Tačiau po kelių mėnesių Sergejaus Jesenino aistra prigeso. Jis rėkdavo: „Dunka, šok!“ Ir balerina šokdavo prieš vyrą ir jo sugėrovus. Kad išlaikytų taip mylimą poetą šalia savęs, Isadora buvo pasirengusi viskam: apmokėdavo visas Sergejaus Jesenino sąskaitas, pirkdavo jam prabangias dovanas. Sklido kalbos, jog lovelasas poetas laiką su vyresne turtinga moterimi leisdavo tik iš išskaičiavimo.
Isadora, matydama, kad Sergejus baigia prasigerti, nusprendė su juo susituokti ir išsivežti jį į užsienį. Prancūzijoje Sergejus Jeseninas vedė baleriną. Rusų poetas pradėjo ne tik dar labiau gerti, bet ir mušti baleriną. Labiausiai Isadora nepakentė nuolatinių vyro keliamų skandalų: jis laužydavo viešbučių baldus, daužydavo langus ir net puldinėdavo žmones. Galiausiai Sergejus neapsikentė ir pats parvažiavo į Rusiją.
Kartą Isadora, išvykusi į gastroles Kryme, laukė pas ją atvažiuojančio Sergejaus Jesenino. Tačiau iš jo moteris gavo tik telegramą: „Myliu kitą. Vedęs. Laimingas. Jeseninas.“
Politizuoti šokiai
Viena iš didžiausių Isadoros Duncan svajonių buvo kuo daugiau žmonių išmokyti šokti. Balerina troško, jog jie taptų ne profesionalūs šokėjai, o kad lavintųsi, mokytųsi gražiai gyventi, išsivaduotų iš primityvumo gniaužtų. Isadora, augdama su darbininkų vaikais, vėliau Rusijoje mačiusi Kruvinojo sekmadienio įvykius, skurdą po Pirmojo pasaulinio karo, ji baisėjosi neturtingų žmonių socialine ir moraline atskirtimi. Tad ne kartą primadona šoko darbininkams giedant „Internacionalą“, atliekant „Slavų maršą“. Šokančios Amerikos viziją jai atstojo masinės šventės Rusijos sporto aikštėse - dėl šios priežasties jai labai patiko slavų tauta. Po Spalio revoliucijos apsigyvenusi Rusijoje, Isadora steigė šokių mokyklas ir kartais net už visai simbolinį mokestį priimdavo gabius vaikus, norinčius pas ją mokytis.
Įdomūs faktai:
- Karjeros pradžioje ji už pinigus šokdavo vakarėliuose.
- Filme „Titanikas“ Kate Winslet, vaidinanti Rose, pasakoja Jackui, kurį vaidino Leonardo DiCaprio, kad svajoja tapti tokia šokėja, kaip Isadora Duncan.
- Žymios šokėjos trumpų plaukų šukuosena buvo sektiniausia to meto mada.
- 13-os metų metė mokyklą.
- Kai Isadora susitiko rusų poetą Sergejų Jeseniną, rusiškai ji temokėjo vos kelis žodžius, poetas anglų kalbos taip pat beveik nemokėjo. Pora kalbėdavosi... gestais.
- Isadoros įkvėpimo šaltinis - senovės graikų kultūra.
