Dainininkė Eva juokauja, kad dabar jos laikas: vaikai paaugę, darbų yra, namus keturios rankos ir aštuonios letenėlės sutvarko. Gyvenk ir džiaukis.
Galėtumėte prisiminti pirmus savo susitikimus su širdies draugu Danieliumi?
Dar buvau ištekėjusi, kai pirmą kartą susidūrėme. Labai vienas kitam nepatikome. Paskui buvo Felikso iš grupės „Merlin“ gimtadienis. Visi jam ruošė muzikines dovanas. Kadangi buvau viena, paklausiau, ar galėčiau prie jų prisidėti. Tada pamaniau, gal Danielius galėtų patalkinti pristatant mano albumą. Taip talkino, talkino, kol prisitalkino (juokiasi).
Eva, o vestuvės kada?
Nereikia man tų vestuvių. Nors... Jei ateis laikas, viskas savaime įvyks, o jei ne, tai ne.
Kaip dalijatės buities darbais?
Namuose viskas priklauso man (juokiasi). Kai pykstu, sakau, kad viskas čia mano: vaikai mano, katinas mano, šeškas mano. Labai mėgstu buities rūpesčiais dalytis, jei tik kas rodo iniciatyvą. Miegamasis – mūsų, vaikų kambarys – sūnų, o visa kita – bendra erdvė, kurioje puikiai jaučiasi ir katinas su šešku.
Virtuvėje šeimininkaujate taip pat kartu?
Skaniausi patiekalai būna gaminant dviese.
Kokia veikla užsiima jūsų antroji pusė?
Danielius − garso režisierius. Todėl ir stringa mano albumo išleidimo darbai (juokiasi). Kaip iš savo žmogaus, iš jo labai daug tikiuosi ir reikalauju. Danielius mėgsta judrų gyvenimo tempą, ne namisėda. Jo darbas sunkus ir atsakingas. Mes, atlikėjai, į koncertą ateiname kaip į šventę, pakoncertuojame ir išeiname, o jis dirba nuo dvyliktos ryto ir baigia tik vėlai naktį.
Auginate du berniukus. Tikriausiai sunkus darbas būti mama?
Visada buvau labai vaikiška. Man būdavo keista, kai jie pradėjo mane šaukti mama. Aš − mama? Ne, būti mama nesunku. Tik tiek, kad turi būti visokia: ir griežta, ir draugiška, ir mylinti, ir patarianti. Iš prigimties aš prieraiši ir globėjiška.
Nei būdama jaunesnė, nei pagimdžiusi vaikus, neįsivaizdavau, kaip gyvensiu. Tik išsiskyrusi pradėjau galvoti, ko noriu ir ką galiu. Dabar savo gyvenimu esu labai patenkinta.
Papasakokite apie savo sūnus.
Kristupas baigia trečią klasę, Simonas − penktokas. Mūsų rytas prasideda be penkių septynios. Abu juos tokiu ankstyvu metu žadinu skaudama širdimi (juokiasi).
Neseniai jie man tokią staigmeną sugalvojo. Skambina telefonu ir sako: „Grįžk greičiau.“ Grįžtu – namai idealiai sutvarkyti, kiekvienas daiktelis savo vietoje. Tada supratau, kad jie jau dideli. Viską gali patys. Gal net geriau už mane.
Daug laiko praleidžiate su šeima?
Su vaikais stengiuosi kuo daugiau pabūti. Per Mamos dieną iš jų sulaukiau didžiulių staigmenų, o vakare dar ir į kiną nusivedė. Patys išrinko, patys sumokėjo... Tokiomis akimirkomis suprantu, koks džiaugsmas turėti vaikų. Kartais pamąstydavau, kaip čia būtų, jei gyvenčiau viena. Bet tos vienatvės man labai trumpam reikia (šypsosi).
Su savo vaikais jokių problemų neturiu. Nuo mažens visur kartu keliaujame, todėl ir dabar niekada nesulaukiu skundų, kad jie nori miego. Būna, belaukdami mamos, užmiega fojė ant fotelio.
Nuo mažens užsigrūdinę ir savarankiški?
Jei manęs nėra namuose, nes ilgai dirbu, jie ir pavalgo, ir atsigula laiku. Kartą paprašiau kaimynės patikrinti, ar jiems viskas gerai. Buvau sakiusi, kad pusę devynių gulėtų lovose. Kaimynė, užėjusi pusę aštuonių, rado juos pataluose iš po apklotų žibančiomis akimis. Supainioję valandas, per anksti atsigulė (juokiasi).
Ne tik su vaikais, bet ir su kaimynėmis man labai sekasi. Pakeičiu gyvenamąją vietą ir randu naują draugę. Man smagu, nes paskambinti tikrai kam turiu. Tik gaila, kad pamažu visi į užsienį išvažiuoja.
Turbūt gyvenate gražioje vietoje?
Esame įsikūrę pačioje gražiausioje Vilniaus vietoje, prie miško, paprastame daugiaaukščiame name. Per mūsų langą matyti miškas. Rojus ten: atsisėdi priešais didelį langą ir mėgaujiesi žaluma.
Ar norėtumėte trečio vaikelio?
Dabar apie jį negalvoju, bet jei būtų, sienų nestatyčiau. Bet ir dabar gerai. Berniukai dideli, savarankiški, galiu dirbti mėgstamą darbą. Regis, viskas vyksta taip, kaip norėjau.
Namuose auginate ir netradicinę gyvūnų porelę – katiną ir šešką. Kaip jie atkeliavo pas jus?
Na, dabar mūsų namus tvarko keturios rankos ir aštuonios letenėlės (juokiasi). Vaikai labai ilgai zyzė šuns. Pamaniau, kad nė už ką jo nepirksiu – niekas nevedžios ir neprižiūrės. Tada mano akys užkliuvo už publikacijos apie šeškus. Perskaičiau. Patiko. Taip mūsų namuose atsirado neįtikėtino grožio ir meilumo šeškas Goša.
Paprastai šeškai kandžiojasi ir neprisileidžia pernelyg arti. Bet mūsiškis labai mielas: kviečiamas atsiliepia į vardą, laižo veidą ir rankas. Nors juntamas specifinis kailiuko kvapas, vaikai jį taip myli...
Šeško draugą katiną Horacijų priglaudė mano draugo mama. Sakiau, kad jo mums tikrai nereikia, bet pamačiusi katinuko akis priėmiau „bandomajam laikotarpiui“. Dabar katinas ir šeškas – tikrieji mūsų namų gyventojai. Labai gražiai bendrauja, vienu dubenėliu dalijasi. Būna, kad vaikosi vienas kitą
Papasakokite, kaip atrodo jūsų diena.
Išleidžiu vaikus į mokyklą, apsitvarkau, kokią nors sriubą išverdu ir lekiu į repeticiją. Kadangi pakvietė dalyvauti miuzikle „Aistringi šokiai“, repetuoti tenka kasdien. Labai smagu, kad nepamiršta (šypsosi).
Kaip išgyvenate ne pačius sėkmingiausius gyvenimo tarpsnius?
Kai nesiseka, graužiu save. Esu savikritiška ir kiekvieną kartą mirtinai bijau išeiti į sceną: ir burna džiūsta, ir rankos prakaituoja... Todėl pirma mano daina būna pati prasčiausia. Tik apsipratusi su aplinka galiu dainuoti.
Ar tiesa, kad dar prieš Jonines pasirodys trečiasis jūsų albumas?
Jei iki Joninių neišeis, tai tikriausiai iš viso nepasirodys. Planuoju birželio pradžioje jį laikyti savo rankose. Ketinau jį išleisti iki Kalėdų, o viskas užtruko kur kas ilgiau. Bet gal ir gerai? Neverta skubėti.
Kuo nustebinsite savo gerbėjus?
Atvirumu. Kadangi labai daug tekstų parašiau pati, jaučiuosi apsinuoginusi. Gal ir albumą pavadinsiu „Nuoga“? Jame bus labai daug meilės. Kiekviena daina dedikuota kažkam mylimam.
Tikriausiai jau gyvenate atostogų nuotaikomis?
Aš laukiu vaikų atostogų (šypsosi). Tada nereikės keltis septintą ryto, galėsiu išsimiegoti. Ir dabar mielai gulėčiau kur nors po palme kokteilį gurkšnodama.
Vaikai vasarą važiuos į stovyklą, visi kartu aplankysime Palangą. Į užsienį nesirengiame, bet palapinę ir dviračius pirksime. Planuojame pastovyklauti.
Svajojate apie egzotiškus kraštus?
Svajoju, kaip išlėkčiau ir ilsėčiausi vienui viena. Bet jei išvažiuoju be vaikų, vis galvoju, kaip jie ten. Aš – lyg višta perekšlė, man visi turi būti po sparnu. Tada ramu.
Ar lengva pelnyti jūsų pasitikėjimą?
Patikli aš. Ne kartą esu gavusi per nosį. Bet mano kelyje daug intrigantų nepasitaiko (juokiasi). Jei man kas gerumą parodo, galiu atiduoti paskutinius marškinius.
Kitą savaitę minėsite savo gimtadienį. Kokiomis nuotaikomis paprastai juos pasitinkate?
Galiu laukti, galiu nelaukti, o gimtadieniai vis vien ateina. Gaunu draugų sveikinimų.
Esate tipiška Dvynių ženklo atstovė?
Taip, pati tikriausia. Esu labai permaininga. Per minutę galiu įsiplieksti kaip degtukas, o kai išsirėkiu, vėl viskas gerai. Tai, matyt, pagrindinis Dvynių bruožas.
Tikite astrologinėmis prognozėmis?
Man patinka horoskopai ir panašūs dalykai. Gal net pernelyg. Tik tuo atveju, jei prognozė bloga, sakau, kad čia ne man (juokiasi).
O su kokių zodiako ženklų žmonėmis nesutariate?
Na, man gana sunku su Avinu. Nelengva ir su Skorpionu, nors pati su juo gyvenu. Dvyniai – vienas draugiškiausių ženklų. Dažnai skrajoju padebesiais, todėl reikia mane kartkartėmis ant žemės nutupdyti.
Kokio charakterio bruožo norėtumėte atsisakyti?
Jei labiau pasitikėčiau savimi, man sektųsi kur kas geriau. Esu labai savikritiška. Ilgai negalėjau patikėti, kad esu dainininkė ir kažką sugebu.
Galėtumėte prisiminti pirmus savo susitikimus su širdies draugu Danieliumi?
Dar buvau ištekėjusi, kai pirmą kartą susidūrėme. Labai vienas kitam nepatikome. Paskui buvo Felikso iš grupės „Merlin“ gimtadienis. Visi jam ruošė muzikines dovanas. Kadangi buvau viena, paklausiau, ar galėčiau prie jų prisidėti. Tada pamaniau, gal Danielius galėtų patalkinti pristatant mano albumą. Taip talkino, talkino, kol prisitalkino (juokiasi).
Eva, o vestuvės kada?
Nereikia man tų vestuvių. Nors... Jei ateis laikas, viskas savaime įvyks, o jei ne, tai ne.
Kaip dalijatės buities darbais?
Namuose viskas priklauso man (juokiasi). Kai pykstu, sakau, kad viskas čia mano: vaikai mano, katinas mano, šeškas mano. Labai mėgstu buities rūpesčiais dalytis, jei tik kas rodo iniciatyvą. Miegamasis – mūsų, vaikų kambarys – sūnų, o visa kita – bendra erdvė, kurioje puikiai jaučiasi ir katinas su šešku.
Virtuvėje šeimininkaujate taip pat kartu?
Skaniausi patiekalai būna gaminant dviese.
Kokia veikla užsiima jūsų antroji pusė?
Danielius − garso režisierius. Todėl ir stringa mano albumo išleidimo darbai (juokiasi). Kaip iš savo žmogaus, iš jo labai daug tikiuosi ir reikalauju. Danielius mėgsta judrų gyvenimo tempą, ne namisėda. Jo darbas sunkus ir atsakingas. Mes, atlikėjai, į koncertą ateiname kaip į šventę, pakoncertuojame ir išeiname, o jis dirba nuo dvyliktos ryto ir baigia tik vėlai naktį.
Auginate du berniukus. Tikriausiai sunkus darbas būti mama?
Visada buvau labai vaikiška. Man būdavo keista, kai jie pradėjo mane šaukti mama. Aš − mama? Ne, būti mama nesunku. Tik tiek, kad turi būti visokia: ir griežta, ir draugiška, ir mylinti, ir patarianti. Iš prigimties aš prieraiši ir globėjiška.
Nei būdama jaunesnė, nei pagimdžiusi vaikus, neįsivaizdavau, kaip gyvensiu. Tik išsiskyrusi pradėjau galvoti, ko noriu ir ką galiu. Dabar savo gyvenimu esu labai patenkinta.
Papasakokite apie savo sūnus.
Kristupas baigia trečią klasę, Simonas − penktokas. Mūsų rytas prasideda be penkių septynios. Abu juos tokiu ankstyvu metu žadinu skaudama širdimi (juokiasi).
Neseniai jie man tokią staigmeną sugalvojo. Skambina telefonu ir sako: „Grįžk greičiau.“ Grįžtu – namai idealiai sutvarkyti, kiekvienas daiktelis savo vietoje. Tada supratau, kad jie jau dideli. Viską gali patys. Gal net geriau už mane.
Daug laiko praleidžiate su šeima?
Su vaikais stengiuosi kuo daugiau pabūti. Per Mamos dieną iš jų sulaukiau didžiulių staigmenų, o vakare dar ir į kiną nusivedė. Patys išrinko, patys sumokėjo... Tokiomis akimirkomis suprantu, koks džiaugsmas turėti vaikų. Kartais pamąstydavau, kaip čia būtų, jei gyvenčiau viena. Bet tos vienatvės man labai trumpam reikia (šypsosi).
Su savo vaikais jokių problemų neturiu. Nuo mažens visur kartu keliaujame, todėl ir dabar niekada nesulaukiu skundų, kad jie nori miego. Būna, belaukdami mamos, užmiega fojė ant fotelio.
Nuo mažens užsigrūdinę ir savarankiški?
Jei manęs nėra namuose, nes ilgai dirbu, jie ir pavalgo, ir atsigula laiku. Kartą paprašiau kaimynės patikrinti, ar jiems viskas gerai. Buvau sakiusi, kad pusę devynių gulėtų lovose. Kaimynė, užėjusi pusę aštuonių, rado juos pataluose iš po apklotų žibančiomis akimis. Supainioję valandas, per anksti atsigulė (juokiasi).
Ne tik su vaikais, bet ir su kaimynėmis man labai sekasi. Pakeičiu gyvenamąją vietą ir randu naują draugę. Man smagu, nes paskambinti tikrai kam turiu. Tik gaila, kad pamažu visi į užsienį išvažiuoja.
Turbūt gyvenate gražioje vietoje?
Esame įsikūrę pačioje gražiausioje Vilniaus vietoje, prie miško, paprastame daugiaaukščiame name. Per mūsų langą matyti miškas. Rojus ten: atsisėdi priešais didelį langą ir mėgaujiesi žaluma.
Ar norėtumėte trečio vaikelio?
Dabar apie jį negalvoju, bet jei būtų, sienų nestatyčiau. Bet ir dabar gerai. Berniukai dideli, savarankiški, galiu dirbti mėgstamą darbą. Regis, viskas vyksta taip, kaip norėjau.
Namuose auginate ir netradicinę gyvūnų porelę – katiną ir šešką. Kaip jie atkeliavo pas jus?
Na, dabar mūsų namus tvarko keturios rankos ir aštuonios letenėlės (juokiasi). Vaikai labai ilgai zyzė šuns. Pamaniau, kad nė už ką jo nepirksiu – niekas nevedžios ir neprižiūrės. Tada mano akys užkliuvo už publikacijos apie šeškus. Perskaičiau. Patiko. Taip mūsų namuose atsirado neįtikėtino grožio ir meilumo šeškas Goša.
Paprastai šeškai kandžiojasi ir neprisileidžia pernelyg arti. Bet mūsiškis labai mielas: kviečiamas atsiliepia į vardą, laižo veidą ir rankas. Nors juntamas specifinis kailiuko kvapas, vaikai jį taip myli...
Šeško draugą katiną Horacijų priglaudė mano draugo mama. Sakiau, kad jo mums tikrai nereikia, bet pamačiusi katinuko akis priėmiau „bandomajam laikotarpiui“. Dabar katinas ir šeškas – tikrieji mūsų namų gyventojai. Labai gražiai bendrauja, vienu dubenėliu dalijasi. Būna, kad vaikosi vienas kitą
Papasakokite, kaip atrodo jūsų diena.
Išleidžiu vaikus į mokyklą, apsitvarkau, kokią nors sriubą išverdu ir lekiu į repeticiją. Kadangi pakvietė dalyvauti miuzikle „Aistringi šokiai“, repetuoti tenka kasdien. Labai smagu, kad nepamiršta (šypsosi).
Kaip išgyvenate ne pačius sėkmingiausius gyvenimo tarpsnius?
Kai nesiseka, graužiu save. Esu savikritiška ir kiekvieną kartą mirtinai bijau išeiti į sceną: ir burna džiūsta, ir rankos prakaituoja... Todėl pirma mano daina būna pati prasčiausia. Tik apsipratusi su aplinka galiu dainuoti.
Ar tiesa, kad dar prieš Jonines pasirodys trečiasis jūsų albumas?
Jei iki Joninių neišeis, tai tikriausiai iš viso nepasirodys. Planuoju birželio pradžioje jį laikyti savo rankose. Ketinau jį išleisti iki Kalėdų, o viskas užtruko kur kas ilgiau. Bet gal ir gerai? Neverta skubėti.
Kuo nustebinsite savo gerbėjus?
Atvirumu. Kadangi labai daug tekstų parašiau pati, jaučiuosi apsinuoginusi. Gal ir albumą pavadinsiu „Nuoga“? Jame bus labai daug meilės. Kiekviena daina dedikuota kažkam mylimam.
Tikriausiai jau gyvenate atostogų nuotaikomis?
Aš laukiu vaikų atostogų (šypsosi). Tada nereikės keltis septintą ryto, galėsiu išsimiegoti. Ir dabar mielai gulėčiau kur nors po palme kokteilį gurkšnodama.
Vaikai vasarą važiuos į stovyklą, visi kartu aplankysime Palangą. Į užsienį nesirengiame, bet palapinę ir dviračius pirksime. Planuojame pastovyklauti.
Svajojate apie egzotiškus kraštus?
Svajoju, kaip išlėkčiau ir ilsėčiausi vienui viena. Bet jei išvažiuoju be vaikų, vis galvoju, kaip jie ten. Aš – lyg višta perekšlė, man visi turi būti po sparnu. Tada ramu.
Ar lengva pelnyti jūsų pasitikėjimą?
Patikli aš. Ne kartą esu gavusi per nosį. Bet mano kelyje daug intrigantų nepasitaiko (juokiasi). Jei man kas gerumą parodo, galiu atiduoti paskutinius marškinius.
Kitą savaitę minėsite savo gimtadienį. Kokiomis nuotaikomis paprastai juos pasitinkate?
Galiu laukti, galiu nelaukti, o gimtadieniai vis vien ateina. Gaunu draugų sveikinimų.
Esate tipiška Dvynių ženklo atstovė?
Taip, pati tikriausia. Esu labai permaininga. Per minutę galiu įsiplieksti kaip degtukas, o kai išsirėkiu, vėl viskas gerai. Tai, matyt, pagrindinis Dvynių bruožas.
Tikite astrologinėmis prognozėmis?
Man patinka horoskopai ir panašūs dalykai. Gal net pernelyg. Tik tuo atveju, jei prognozė bloga, sakau, kad čia ne man (juokiasi).
O su kokių zodiako ženklų žmonėmis nesutariate?
Na, man gana sunku su Avinu. Nelengva ir su Skorpionu, nors pati su juo gyvenu. Dvyniai – vienas draugiškiausių ženklų. Dažnai skrajoju padebesiais, todėl reikia mane kartkartėmis ant žemės nutupdyti.
Kokio charakterio bruožo norėtumėte atsisakyti?
Jei labiau pasitikėčiau savimi, man sektųsi kur kas geriau. Esu labai savikritiška. Ilgai negalėjau patikėti, kad esu dainininkė ir kažką sugebu.
