„Tokią fotosesiją turėjau pirmą kartą", - marškinių rankovę atsmaukia Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius (41). Ant rankos vis dar matyti mėlynės. Tai - garsiai nuskambėjusių įvykių Vilniaus viešbutyje pėdsakai. „Joks fotografas mane fotografuodamas dar nebuvo įrėmęs fotoobjektyvo į kaktą", - sako rinkimų naktį viešbučio elektros skydinėje keletą valandų praleidęs LRT vadovas.
Audriau, ar gali pasakyti, ką veikei toje viešbučio skydinėje?
Aš tik galiu pasakyti, kad straipsnių pavadinimai apie tą įvykį galėjo skambėti ir taip: „Viešbutyje buvo sumuštas LRT generalinis direktorius." Tai būtų taip pat arti tiesos. Daugiau nieko kol kas negaliu pasakoti, nes vyksta tyrimas. Teisėsaugos institucijos nustatys, kas teisus, o kas kaltas.
Kaip manai, kodėl po nakties įvykių viešbutyje kilo toks didelis skandalas?
Pirmiausia reikėtų pasakyti esminį dalyką: žurnalistų ten nebuvo, tik įvykio dalyviai. Kai mane mokė žurnalistikos, sakė taip: žurnalistai stebi įvykį, filmuoja, fotografuoja, aprašo ir komentuoja. Tą naktį žurnalistai kūrė įvykį, o paskui patys aprašė. Tai - nauja žurnalistikos rūšis.
Betgi įsivaizduok tokią situaciją užsienyje. Juk pats esi dirbęs Laisvosios Europos radijuje, daug bendravęs su garsiais užsienio žurnalistais...
Ne aš puoliau, o mane puolė. Pasaulyje pilna tokių situacijų ir tokių teismų. Nieko naujo.
Ar situaciją, į kurią patekai, galima prilyginti tai, į kurią lemtingą naktį tunelyje pakliuvo princesė Diana?
Nereikia tokių palyginimų! Aš nieko neužpuoliau ir nieko bloga niekam nepadariau. Juk ne aš prie jų priėjau, o jie prie manęs. Nenorėjau būti fotografuojamas, manau, turiu tokią teisę. Jei tokios teisės neturiu, ar tai reiškia, kad privalėčiau įsileisti fotografą į miegamąjį, jei jis sugalvotų, jog jam ten reikia būti?
O jei tavo vietoje būtų atsidūręs kuris nors iš užsienio visuomeninių transliuotojų vadovų?
Aš tikiu, kad Lietuva - teisinė valstybė. Begalinis noras mane nufotografuoti nėra pretekstas sumušti. Nufotografuoti - galima, bet reikia laukti. Juk reikėjo laukti, kol išeisiu. Manau, taip elgtųsi bet kuris padorios žiniasklaidos atstovas. Kai putų nuo šito viso reikalo bent šiek tiek nutekės, visi pamatys esmę. Keista, kad chuliganizmas šiais laikais yra ginkluotas fotoobjektyvais.
Pats baigei žurnalistikos mokslus, ilgai dirbai žurnalistu. Įsivaizduok, kad prieš tave ateina išgėręs BBC kanalo vadovas...
Ar tai reikštų, kad BBC vadovas po susitikimo su žurnalistais turėtų važiuoti į ligoninę skaičiuoti sužalojimų? Man niekada neteko persekioti žmogaus, taigi savęs tokioje žurnalistikoje neįsivaizduoju. Pulti, lupti duris? Ne, niekaip neįsivaizduoju! Ir nežinau, ar tai išvis galima pavadinti žurnalistika. Suprantu, kad Lietuvoje atėjo skandalų mada ir metas, o konkurencija tarp leidinių - begalinė.
Įsivaizduoju, kaip jauteisi kitą rytą...
Pagalvoti buvo apie ką... Ir tai dar kartą įrodo, kad sveikatos šitas postas tikrai neprideda.
Tavo bičiuliai juokavo: LRT taryba Siaurusevičių bars, bet kaip jį bars žmona Ingrida!
Netiesa. Nebarė. Ji, kaip visada, mane palaiko.
Rytą po tos nakties Lietuva pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni buvo už tave, kiti - prieš. Ar pajutai?
Teigiama šios istorijos pusė, kad sulaukiau totalaus palaikymo. Tokio tikrai nesitikėjau! Daugybė žmonų ragino laikytis, nepasiduoti - nuo Paryžiaus iki tolimiausių Lietuvos užkampių. Nepažįstami žmonės iki šiol rašo man elektroninius laiškus.
Iš ryto turėjo kankinti klausimas, kaip elgtis toliau: likti poste ar atsistatydinti?
Prieš devynias jau buvau darbe, nors vėliau ir perskaičiau, kad televizijoje tą rytą nepasirodžiau. Esu kovotojas. Juo labiau kad nesijaučiu padaręs kažką labai blogo. Nieko neužgavau, nieko nepuoliau, nepargriuvau viešoje vietoje. Negalėsi pakovoti už save - negalėsi pakovoti už kitus.
Ar dabar tavo vadovaujama televizija turės moralinę teisę kalbėti apie išgėrusius politikus?
Tai, kad buvau išgėręs, neturi jokios reikšmės. Juk buvau viešbutyje, ne gatvėje, ne savo kabinete, ne televizijoje. Viešbutyje yra restoranas, restoranuose žmonės kartais išgeria. Iki šiol tai nebuvo draudžiama... Bet kokiu atveju aplinkybė, kad buvau išgėręs, niekam nesuteikia teisės manęs pulti. Galėjo nufotografuoti, nufilmuoti, o paskui - komentuokite į sveikatą. Tačiau šiuo atveju žanrai buvo supainioti. Chuliganizmas ir yra chuliganizmas. Nepadariau jokio teisės nusižengimo. Teisėsaugos įstaigos neturi man priekaištų. O tai, kad nakties įvykiai buvo nufilmuoti, tikiuosi, tik padės tyrimui.
Ar tą naktį užsukai tik į tą viešbutį?
Tą naktį kas antrame Vilniaus viešbutyje buvo įsikūręs rinkimų štabas. Nežinia, kur pataikysi... Kad ir kur pataikytum, vis tiek prilipdytų, kad ėjai pas politikus.
Kaip į direktoriaus poelgį reagavo tavo vadovaujamos televizijos ir radijo darbuotojai?
Buvo visokių reakcijų. Vieni nesuprato, kiti - palaikė. Tik aš neįsivaizduoju, kad Lietuvos televizijos Naujienų tarnybos žurnalistai laikytų užspaudę duris, už kurių būtų kitos televizijos vadovas. Nors ir aš pats jų visokių ir visokiose situacijose esu matęs.
Tai kaip siūlai jūsų naujienų žurnalistams ieškoti skandalų?
Nacionalinės televizijos žurnalistai neieško skandalų. Mūsų žurnalistai informuoja visuomenę. Žinios yra ne skandalų darymo mechanizmas, o informacijos ir analizės pateikimas. „Panoramoje" skandalų yra mažai, o reitingai - aukšti.
Prisipažink, į LRT tarybos posėdį ėjai drebančia širdimi?
Atsiprašiau tarybos narių dėl savo elgesio, kuris sukėlė neigiamą rezonansą, paaiškinau, kaip viskas buvo. Kai buvau išrinktas, dar pirmame savo interviu esu pasakęs, kad suprantu, jog iš čia anksčiau ar vėliau teks išeiti, taigi buvau tam pasirengęs. Ir iki šiol tam esu pasirengęs. Ne tada viskas prasidėjo, ne dabar viskas baigsis. Žinau, kur atėjau, bet tai nėra pretekstas tiesiog plaukti pasroviui. Žinoma, galėčiau taip elgtis, bet juk ne to čia atėjau. Manęs negąsdina postą turėti arba jo neturėti. Taigi į visus LRT tarybos posėdžius einu ramus. Nuo pat tada, kai buvau išrinktas, esu susitaikęs, kad galiu būti bet kada perrinktas. Esu ne kartą viešai kalbėjęs: iš manęs nebus valdininko, kurį galima įsprausti į rėmus. Be abejo, pamoką gavau. Vadovas privalo nesuteikti progų interpretacijoms.
