Dainius Podolinskis – vienas iš kelių laimingųjų, kurių verslo idėją palaimino televizijos projekto „Vertas milijono“ valdyba. 26-erių metų vaikinas sukūrė meno galeriją internete, tačiau naujuoju verslu užsiima ne tik dėl uždarbio, bet ir iš patriotiškumo.
Kaip gimė idėja sukurti meno galeriją internete?
Jau prieš kelerius metus su bičiuliais rezgėme mintį, kad meno galerija internete galėtų tapti pelningu verslu ir be galo įdomia veiklos sritimi. Po kiek laiko likome tik dviese su seserimi, bet tikėjome savo idėja ir pradėjome kurti.
Anksčiau Lietuvoje nebuvo nė vienos interneto svetainės, netgi meno galerijos, kurioje būtų nurodoma tiksli meno kūrinio kaina. Ši idėja nėra novatoriška ar unikali, bet mūsų šalyje to dar niekas nedarė. Norintiesiems įsigyti paveikslą siūlome išvengti visų rūpesčių. Tikimės greitai tapti didžiausia virtualia meno galerija ir informacijos šaltiniu žmonėms, kurie ieško paveikslų.
Daugelis tikriausiai skeptiškai suabejotų, ar iš meno galima daryti verslą.
Menas Lietuvoje – labai perspektyvi sritis. O internetas suteikia puikią galimybę žmonėms įsigyti originalių meno kūrinių. Ir ne tik tiems, kurie išgali nusipirkti tūkstančius kainuojantį paveikslą. Mes pateikiame ir profesionalių, ir jaunų, dar tik pradėjusių kurti dailininkų darbus (jie, be abejonės, kainuoja kur kas mažiau). Džiaugiuosi, kad idėja galiu prisidėti prie Lietuvos meno populiarinimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Vadinasi, esate patriotiškas verslininkas?
Aš apskritai esu didelis patriotas. Ne vienerius metus gyvenau ir mokiausi užsienyje, bet visada norėjau grįžti ir būti naudingas šaliai. Lietuvoje yra daugybė veiklos, tik reikia nebijoti rizikuoti, stumtis į priekį, priimti drąsesnius sprendimus ir tikėti tuo, ką darai. Dabar esu labai laimingas, nes galiu susitikti, bendrauti su menininkais, atiduoti visas jėgas naujam verslui ir matyti, kad sėkmė nesprūsta iš rankų.
Kodėl, jūsų nuomone, verta pirkti ir dovanoti meno kūrinį?
Atsakysiu gana paprastai. Pirma, tai originalu, nes dviejų vienodų tapybos kūrinių nebūna. Antra priežastis – socialinis aspektas. Gera ir malonu prisidėti prie Lietuvos meno raidos, padėti iškilti jauniems, bet talentingiems menininkams. Na, ir trečia – tai puiki investicija. Juk meno kūriniai laikui bėgant tampa vis vertingesni. Ypač jaunų menininkų darbų vertė ateityje gali labai smarkiai išaugti.
Kodėl nusprendėte dalyvauti laidoje „Vertas milijono“? Juk meno galeriją internete jau buvote anksčiau sukūręs.
Šis televizijos projektas – puiki galimybė viešai save pristatyti. O mano idėjai reikia viešumo. Žmonės turi žinoti, kad gali be jokių rūpesčių įsigyti meno kūrinį, domėtis konkrečių dailininkų darbais. Be to, su laidos „Vertas milijono“ pagalbininkais pradėjome aktyviai dirbti. Iš valdybos gauname puikių patarimų, užmezgame ryšius.
Koks jausmas apėmė sužinojus, kad jūsų verslui buvo skirta 100 tūkstančių litų suma?
Džiaugiausi, kad patikėjo manimi, jaučiausi nuostabiai (šypsosi). Valdyba patvirtino, kad mano idėja yra ir perspektyvi, ir turi potencialą. Už skirtus pinigus valdyba gaus 51 procentą akcijų, taigi pelnu teks dalytis. Žinoma, galėjau ir iš banko paskolą pasiimti, bet būtų užtrukę daug ilgiau. Be to, projekte dalyvavau ne tik dėl pinigų, bet ir dėl naujos patirties, ryšių, viešumo.
Ar nebaugu, kad viskas gali sužlugti?
Tikrai ne. Labai pasitikiu savo jėgomis ir tikiu savo sėkme. Jei ko nors labai trokšti ir stengiesi tai pasiekti, viskas įmanoma. Pamažu įsitikinu, kad žmogaus galimybės neribotos. Be to, esu jaunas, man dar viskas prieš akis. O nesėkmės tik grūdina žmogų.
Kada planuojate uždirbti pirmąjį milijoną?
Kodėl jūs visi to klausiate (šypsosi)? Apie tokius pinigus kol kas negalvoju. Dabar koncentruojuosi į pačią paslaugą, klientus, norime sukaupti labai daug meno kūrinių. O pirmasis milijonas savaime ateis. Beje, ne vienas verslininkas prisipažįsta, jog taip ir nepastebėjo, kada uždirbo tą pirmąjį milijoną (šypsosi).
Ar pamenate, kada uždirbote pirmuosius savo pinigus?
Baigęs dešimt klasių įsidarbinau vienoje fotoateljė, kurioje darėme nuotraukas. Tai buvo pirmasis ir gana įdomus darbas.
Kaip manote, kokios verslininko savybės atneša sėkmę?
Patyrimas, užsispyrimas, iniciatyva, noras stengtis ir nuolat tobulėti. Privalai nebijoti sunkaus darbo ir dėl tikslo atiduoti daug jėgų. Aš vienas iš tų žmonių, kurie mėgsta ir gali „arti“ valandų valandas (juokiasi). Stengiuosi apie problemas ir sprendimus kalbėti atvirai, išsaugoti draugiškus santykius su kolektyvu. Skatinu motyvaciją, kiekvieno saviraiškos galimybę. Žinau, jog niekada nebūsiu toks vadovas, kuris garsiai rėkia, bet mažai daro.
Ar pamenate, kada uždirbote pirmuosius savo pinigus?
Baigęs dešimt klasių, įsidarbinau vienoje fotoateljė, kurioje gaminome nuotraukas. Tai buvo pirmasis ir gana įdomus darbas.
Teko skaityti, jog mokslus krimtote užsienyje. Kodėl?
Mokiausi Vilniaus licėjuje ir pasitaikė galimybė vidurinę mokyklą baigti Londone. Ryžausi šiam žingsniui, nors artimieji labai nerimavo ir bandė atkalbėti. Tiesa, vėliau buvo labai patenkinti mano sprendimu. Paskui įstojau į Londono politikos ir ekonomikos universitetą, apsigyniau sociologo diplomą. Dar studijuodamas dirbau kompiuterių specialistu, nes pragyvenimas toje šalyje nepigus. Jau paauglystėje buvau savarankiškas, nebijojau laukiančių išbandymų ar pavojų.
Baigėte sociologiją, puikiai išmanote apie kompiuterius, o ėmėtės verslo, susijusio su menu...
Taip, nesu nei dailininkas, nei menininkas. Tačiau menas – mano pomėgis, nuolat vaikštau į parodas. Beje, sociologo specialybė puikiai tinka versle ir man davė neįkainojamos patirties. Moku analizuoti, skaičiuoti, stebėti rinką, geri įgūdžiai dirbant kompiuteriu taip pat labai svarbūs verslui. Visos šios trys sritys puikiai dera, papildo viena kitą ir padeda siekti pačių aukščiausių rezultatų.
Jūsų verslas tikriausiai atima nemažai laiko. Ar jo lieka laisvalaikiui?
Lieka, bet labai mažai. Kita vertus, jei tinginiaučiau, nieko ir nepasiekčiau. Kai kruopščiai susiplanuoju laiką, spėju nuveikti ir kai ką miela širdžiai. Tiesa, ilgesnių atostogų, matyt, dar ilgai neturėsiu. Ketinau skristi į Niujorką, net bilietus buvau įsigijęs, tačiau dėl televizijos projekto jie taip ir liko gulėti ant mano spintelės (šypsosi).
Ką mėgstate veikti atitrūkęs nuo darbų?
Labai mėgstu vėją ir visas su juo susijusias pramogas. Pavyzdžiui, laidyti aitvarus. Važiuojame su draugais į pajūrį ir tiesiog fantastiškai praleidžiame laiką. Taip pat mėgstu buriavimą ir, žinoma, keliones.
Esate išsilavinęs, ambicingas jaunuolis. Tikriausiai merginos aplink jus rėžia sparną?
Na, ne. Nesu aš svajonių jaunikis. Ir meilė kol kas nekaip sekasi. Merginoms reikia dėmesio, o aš pastaruoju metu visas mintis, jėgas ir širdį skiriu darbui. Turbūt todėl esu vienišas...
Vadinasi, jums rūpi tik karjera?
Šiuose žodžiuose yra tiesos. Net nežinau, ar nauji jausmai, gimusi meilė nepakištų kojos verslui. Vis dėlto tikiu, kad ateis diena, kai turėsiu nuostabią žmoną, vaikų ir būsiu didelės šeimos galva (juokiasi).
Dabar jau kurį laiką gyvenate ir dirbate Lietuvoje. Savo ateitį siejate su gimtine?
Tik taip ir niekaip kitaip (šypsosi). Žinau, jog čia turiu dar daug ką nuveikti. O kas bus po dešimt ar dvidešimt metų, težino vienas Dievas. Svarbiausia, kad stengiuosi gyventi gražiai, prasmingai, įdomiai. Esu labai pozityvus ir optimistas. Gal todėl man taip gera ir čia, gimtinėje...
Kaip gimė idėja sukurti meno galeriją internete?
Jau prieš kelerius metus su bičiuliais rezgėme mintį, kad meno galerija internete galėtų tapti pelningu verslu ir be galo įdomia veiklos sritimi. Po kiek laiko likome tik dviese su seserimi, bet tikėjome savo idėja ir pradėjome kurti.
Anksčiau Lietuvoje nebuvo nė vienos interneto svetainės, netgi meno galerijos, kurioje būtų nurodoma tiksli meno kūrinio kaina. Ši idėja nėra novatoriška ar unikali, bet mūsų šalyje to dar niekas nedarė. Norintiesiems įsigyti paveikslą siūlome išvengti visų rūpesčių. Tikimės greitai tapti didžiausia virtualia meno galerija ir informacijos šaltiniu žmonėms, kurie ieško paveikslų.
Daugelis tikriausiai skeptiškai suabejotų, ar iš meno galima daryti verslą.
Menas Lietuvoje – labai perspektyvi sritis. O internetas suteikia puikią galimybę žmonėms įsigyti originalių meno kūrinių. Ir ne tik tiems, kurie išgali nusipirkti tūkstančius kainuojantį paveikslą. Mes pateikiame ir profesionalių, ir jaunų, dar tik pradėjusių kurti dailininkų darbus (jie, be abejonės, kainuoja kur kas mažiau). Džiaugiuosi, kad idėja galiu prisidėti prie Lietuvos meno populiarinimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Vadinasi, esate patriotiškas verslininkas?
Aš apskritai esu didelis patriotas. Ne vienerius metus gyvenau ir mokiausi užsienyje, bet visada norėjau grįžti ir būti naudingas šaliai. Lietuvoje yra daugybė veiklos, tik reikia nebijoti rizikuoti, stumtis į priekį, priimti drąsesnius sprendimus ir tikėti tuo, ką darai. Dabar esu labai laimingas, nes galiu susitikti, bendrauti su menininkais, atiduoti visas jėgas naujam verslui ir matyti, kad sėkmė nesprūsta iš rankų.
Kodėl, jūsų nuomone, verta pirkti ir dovanoti meno kūrinį?
Atsakysiu gana paprastai. Pirma, tai originalu, nes dviejų vienodų tapybos kūrinių nebūna. Antra priežastis – socialinis aspektas. Gera ir malonu prisidėti prie Lietuvos meno raidos, padėti iškilti jauniems, bet talentingiems menininkams. Na, ir trečia – tai puiki investicija. Juk meno kūriniai laikui bėgant tampa vis vertingesni. Ypač jaunų menininkų darbų vertė ateityje gali labai smarkiai išaugti.
Kodėl nusprendėte dalyvauti laidoje „Vertas milijono“? Juk meno galeriją internete jau buvote anksčiau sukūręs.
Šis televizijos projektas – puiki galimybė viešai save pristatyti. O mano idėjai reikia viešumo. Žmonės turi žinoti, kad gali be jokių rūpesčių įsigyti meno kūrinį, domėtis konkrečių dailininkų darbais. Be to, su laidos „Vertas milijono“ pagalbininkais pradėjome aktyviai dirbti. Iš valdybos gauname puikių patarimų, užmezgame ryšius.
Koks jausmas apėmė sužinojus, kad jūsų verslui buvo skirta 100 tūkstančių litų suma?
Džiaugiausi, kad patikėjo manimi, jaučiausi nuostabiai (šypsosi). Valdyba patvirtino, kad mano idėja yra ir perspektyvi, ir turi potencialą. Už skirtus pinigus valdyba gaus 51 procentą akcijų, taigi pelnu teks dalytis. Žinoma, galėjau ir iš banko paskolą pasiimti, bet būtų užtrukę daug ilgiau. Be to, projekte dalyvavau ne tik dėl pinigų, bet ir dėl naujos patirties, ryšių, viešumo.
Ar nebaugu, kad viskas gali sužlugti?
Tikrai ne. Labai pasitikiu savo jėgomis ir tikiu savo sėkme. Jei ko nors labai trokšti ir stengiesi tai pasiekti, viskas įmanoma. Pamažu įsitikinu, kad žmogaus galimybės neribotos. Be to, esu jaunas, man dar viskas prieš akis. O nesėkmės tik grūdina žmogų.
Kada planuojate uždirbti pirmąjį milijoną?
Kodėl jūs visi to klausiate (šypsosi)? Apie tokius pinigus kol kas negalvoju. Dabar koncentruojuosi į pačią paslaugą, klientus, norime sukaupti labai daug meno kūrinių. O pirmasis milijonas savaime ateis. Beje, ne vienas verslininkas prisipažįsta, jog taip ir nepastebėjo, kada uždirbo tą pirmąjį milijoną (šypsosi).
Ar pamenate, kada uždirbote pirmuosius savo pinigus?
Baigęs dešimt klasių įsidarbinau vienoje fotoateljė, kurioje darėme nuotraukas. Tai buvo pirmasis ir gana įdomus darbas.
Kaip manote, kokios verslininko savybės atneša sėkmę?
Patyrimas, užsispyrimas, iniciatyva, noras stengtis ir nuolat tobulėti. Privalai nebijoti sunkaus darbo ir dėl tikslo atiduoti daug jėgų. Aš vienas iš tų žmonių, kurie mėgsta ir gali „arti“ valandų valandas (juokiasi). Stengiuosi apie problemas ir sprendimus kalbėti atvirai, išsaugoti draugiškus santykius su kolektyvu. Skatinu motyvaciją, kiekvieno saviraiškos galimybę. Žinau, jog niekada nebūsiu toks vadovas, kuris garsiai rėkia, bet mažai daro.
Ar pamenate, kada uždirbote pirmuosius savo pinigus?
Baigęs dešimt klasių, įsidarbinau vienoje fotoateljė, kurioje gaminome nuotraukas. Tai buvo pirmasis ir gana įdomus darbas.
Teko skaityti, jog mokslus krimtote užsienyje. Kodėl?
Mokiausi Vilniaus licėjuje ir pasitaikė galimybė vidurinę mokyklą baigti Londone. Ryžausi šiam žingsniui, nors artimieji labai nerimavo ir bandė atkalbėti. Tiesa, vėliau buvo labai patenkinti mano sprendimu. Paskui įstojau į Londono politikos ir ekonomikos universitetą, apsigyniau sociologo diplomą. Dar studijuodamas dirbau kompiuterių specialistu, nes pragyvenimas toje šalyje nepigus. Jau paauglystėje buvau savarankiškas, nebijojau laukiančių išbandymų ar pavojų.
Baigėte sociologiją, puikiai išmanote apie kompiuterius, o ėmėtės verslo, susijusio su menu...
Taip, nesu nei dailininkas, nei menininkas. Tačiau menas – mano pomėgis, nuolat vaikštau į parodas. Beje, sociologo specialybė puikiai tinka versle ir man davė neįkainojamos patirties. Moku analizuoti, skaičiuoti, stebėti rinką, geri įgūdžiai dirbant kompiuteriu taip pat labai svarbūs verslui. Visos šios trys sritys puikiai dera, papildo viena kitą ir padeda siekti pačių aukščiausių rezultatų.
Jūsų verslas tikriausiai atima nemažai laiko. Ar jo lieka laisvalaikiui?
Lieka, bet labai mažai. Kita vertus, jei tinginiaučiau, nieko ir nepasiekčiau. Kai kruopščiai susiplanuoju laiką, spėju nuveikti ir kai ką miela širdžiai. Tiesa, ilgesnių atostogų, matyt, dar ilgai neturėsiu. Ketinau skristi į Niujorką, net bilietus buvau įsigijęs, tačiau dėl televizijos projekto jie taip ir liko gulėti ant mano spintelės (šypsosi).
Ką mėgstate veikti atitrūkęs nuo darbų?
Labai mėgstu vėją ir visas su juo susijusias pramogas. Pavyzdžiui, laidyti aitvarus. Važiuojame su draugais į pajūrį ir tiesiog fantastiškai praleidžiame laiką. Taip pat mėgstu buriavimą ir, žinoma, keliones.
Esate išsilavinęs, ambicingas jaunuolis. Tikriausiai merginos aplink jus rėžia sparną?
Na, ne. Nesu aš svajonių jaunikis. Ir meilė kol kas nekaip sekasi. Merginoms reikia dėmesio, o aš pastaruoju metu visas mintis, jėgas ir širdį skiriu darbui. Turbūt todėl esu vienišas...
Vadinasi, jums rūpi tik karjera?
Šiuose žodžiuose yra tiesos. Net nežinau, ar nauji jausmai, gimusi meilė nepakištų kojos verslui. Vis dėlto tikiu, kad ateis diena, kai turėsiu nuostabią žmoną, vaikų ir būsiu didelės šeimos galva (juokiasi).
Dabar jau kurį laiką gyvenate ir dirbate Lietuvoje. Savo ateitį siejate su gimtine?
Tik taip ir niekaip kitaip (šypsosi). Žinau, jog čia turiu dar daug ką nuveikti. O kas bus po dešimt ar dvidešimt metų, težino vienas Dievas. Svarbiausia, kad stengiuosi gyventi gražiai, prasmingai, įdomiai. Esu labai pozityvus ir optimistas. Gal todėl man taip gera ir čia, gimtinėje...
