„Blogoms mergaitėms - viskas, o toms, geroms, kažin ar liks kas..." - dainuoja Inga Valinskienė (42) vienoje savo dainoje. Ji iš tiesų turi daug - du sūnus, gražų balsą, populiarumą, erdvius namus, netgi vyrą, kuris neužmiršta vestuvių metinių, ir Seimo narės mandatą. „Klausi, ar aš bloga? - šiltai šypsosi. - Nesu bloga. Tik šalia manęs - blogas berniukas." Viešųjų ryšių specialistai už šitą sakinį Seimo Pirmininko žmonai atskaitytų pamokslą. Tačiau savo nuoširdumo Inga nesirengia slėpti po devyniais užraktais ir akmeniniu parlamentarės veidu.
Pažįstu galybę žmonių, kurie niekaip negali suprasti, kam tau reikėjo lįsti į politiką?
Ne kam - man? O kam - mums? Šioje situacijoje niekaip negaliu būti atskirta nuo savo sutuoktinio. Tautos prisikėlimo partija - jo idėja, o kadangi jis turi ypatingų sugebėjimų idėjas versti kūnu, atsitiko kaip atsitiko. Nuo pat pradžių buvau šalia. Neradau nei laiko, nei noro nuo viso šito bėgti, reikšti savo pretenzijas. Puikiai žinojau, kad Arūnui reikia patikimų, lojalių žmonių, buvau viena iš pirmųjų.
Mano apsisprendimas - joks atsivertimas. Sąmoningai nusprendžiau būti šalia žmogaus, kuriam visa tai, ką darė, buvo labai svarbu. Tai - ne kalbos, jam iš tiesų svarbu.
Puikiai suvokiu, kad mano gyvenimas keičiasi. Ir keičiasi galbūt ne į tą pusę, į kurią norėčiau.
Kažkada esi sakiusi: jei ne Arūnas, nebūtum pradėjusi dainuoti. Esą jis pastūmėjo tave į sceną...
Ir dabar taip sakau!
Vadinasi, jis tavo gyvenimui daro lemtingą įtaką ir netgi verčia jį aukštyn kojomis...
Jei toji įtaka būtų priverstinė, nepriimčiau jos, nepasiduočiau, protestuočiau, garsiai rėkčiau...
Yra kada taip atsitikę?
Smulkių, nereikšmingų dalykų - kelionė, renginys. Daugybės dalykų mudu nedarome drauge, netgi dėl kai kurių nesutariame. Arūnas turi savo nuomonę, aš - savo. Bet svarbūs, esminiai - kas kita. Kai svarbu ir jam, ir man, jokio kapstymosi negali būti. Tas šeimos solidarumas dabar man kainuoja daug nervų. Tik visus nepatogumus galima ištverti, kai viską darai savo noru.
Lietuvoje buvo įprasta, kad valstybės vadovų žmonos yra tiesiog žmonos. Nė viena Seimo Pirmininko žmona nesėdėjo Seime...
Na, gal jos nebuvo tokios solidarios (šypsosi).
Ne kartą prisipažinai, kad viduje esi gana nedrąsi ir kompleksuota moteris. Dabar niekas negalėtų apkaltinti drąsos stoka. Dievaž, pasiryžti tokiam žingsniui...
Kol kas nežengiu jokių drastiškų žingsnių. Seime esame naujokai, dar tik dairomės, bandome suprasti, prisitaikyti. Didelės drąsos tam nereikia. Jos reikėjo, kai nusprendusi dalyvauti rinkimuose pasiryžau piktų liežuvių plakimui, paskaloms.
Kaip niekas kitas gerai žinojai, kad taip bus...
Žinojau. Tik nesitikėjau tokio nepamatuoto pykčio, kai plakama dėl to, kad plaktų, arba dėl to, kad mums, lietuviams, taip įprasta. Niekuo nepagrįsti kaltinimai...
Kalbi apie į dienos šviesą velkamus būtus ir nebūtus meilužius?
Net ne apie tai! Kad trauks, galėjau tikėtis, galėjau numatyti. Kalbu apie viešai demonstruojamą pyktį, ne apie tai, ką traukia, o kaip visa tai pateikia.
Įsivaizduokime situaciją: esi paprastas žmogus. Matai, nuo šiol Seime įstatymus pradės leisti dainininkė. Pasitikėtum ja?
Mes dažnai nuteisiame nė nedavę galimybės. Juk ir anksčiau Seime buvo aktorių, dainininkų. Neprisimenu, kad tai man būtų sukėlę pyktį. Konstitucija skelbia: į Seimą renkami tautos atstovai. Taip čia kažkada atsidūrė Nijolė Oželytė, Onutė Valiukevičiūtė. Lengvą šypsnį gal gali sukelti - kaip netikėta! Tačiau smerkti, purvuose volioti žmogų, pasiryžusį tokiam žingsniui... Iš kur atsiranda didžiulis noras apjuodinti tą, kurio gerai nė nepažįsti?
Kai tavo vyras nusprendė įsteigti Tautos prisikėlimo partiją, daugybė žmonių visa tai palaikė tiesiog pokštu. Argi ne juokinga - Valinskas įkūrė partiją?! Kada supratai, kad tai - labai rimta?
Kai padėjau parašą steigėjų sąraše, suvokiau - niekas nebežaidžia. Kai kas to nesuprato iki pat rinkimų. O tas nerimtas, juokingas choras ėmė ir užtraukė.
Pirmoji diena Seime tau buvo svarbi? Svarstei, kuo apsirengsi? Juk visi žiūrės, stebės, vertins...
Didžiulis jaudulys! Jis netgi supainiojo priesaikos žodžius. Gražu, kai priesaika ištariama atmintinai, puikiai ją mokėjau, tačiau apėmė toks jaudulys, kokio jau seniai nebuvau patyrusi scenoje. Paskui girdėjau: „Na štai, Valinskienė net skaityti nemoka!"
Turėjau storą odą, o dabar ji taps dar storesnė.
Na, galėsi ją slėpti po naujais drabužiais. Juk dabar tikriausiai teks keisti drabužinę?
Nemačiau, kad Seime moterys dėvėtų džinsus arba nertinius. Gal jos nedaro to dėl savo amžiaus? Be abejo, taisyklių esama ir jų privalu laikytis. Nemanau, kad senuosius savo drabužius teks išmesti. Visos išrėktos ir apdainuotos mano iškirptės yra tik scenos drabužiuose, o su jais į posėdžius neketinu eiti.
Matyt, taip ir bus - ką daryčiau, kaip daryčiau, vis tiek užkliūsiu. Užtat ir nusprendžiau: niekam nesirengiu pataikauti.
Dabar tau dvigubai sunkiau. Esi ne tik parlamentarė, bet ir parlamento vadovo žmona.
Seime ypatingo dėmesio nejaučiu. Esama daug mielų ir malonių žmonių, kurie pasirengę padėti, patarti, pakonsultuoti, nuraminti arba, atvirkščiai, pagąsdinti - palaukit, bus dar baisiau.
Kažkur skaičiau, kad per pirmąjį Seimo posėdį tave šokiravo didžiulis triukšmas ir nekultūringas elgesys.
Gal ir klystu, bet dabar manau, kad Seimo senbuviai norėjo pademonstruoti, kokie jie yra kieti, tvirti ir kokie šeimininkai. Dvi valandas negalėjau patikėti tuo, kas vyksta. Šūksniai, trypimas, keista, kad moterys sau leidžia mėtyti replikas, šūkauti iš vietos. Vyrams tokie dalykai lengviau atleidžiami, bet kai taip elgiasi moterys ir dar garbaus amžiaus... Beje, kitos dienos parodė, kad taip vyksta ne visada, triukšmautojai nutilo, gal pavargo, išsisėmė.
Prieš keletą metų man esi sakiusi: „Jei esi silpnas, geriau neik į sceną." Politikai tą patį galima pritaikyti?
Scenoje vienas stovi priešais daugybę žmonių. Niekur nepasislėpsi - esi toks, koks esi, lyg nuogas. Politikoje pasislėpti gali už kitų, stipresnių, protingesnių. Kiek Seime politikų, kurie vienas kito nepažįsta!
Esame įpratę sakyti, kad žiaurus pramogų pasaulis greitai suvalgo žmogų. Politika - irgi?
Tik dešimt kartų greičiau! Ir metodai - griežtesni. Pramogų pasaulyje, jei esi ryškus, įkąsti sudėtinga, juk tauta myli. Politikoje - nespėsi mirktelėti.
Girdėjau frazę: „Dabar Valinskų šeima tapo dar labiau perregima..."
Supratau tai, kai viename laikraštyje pamačiau mūsų kiemo nuotraukas. Nebuvau apie tai pagalvojusi... Mus jau seniai visi pažįsta ir tas mūsų kiemas yra daug metų, bet tokių slaptų fotografavimų iš už tvoros niekada nebuvo. Jei kas norėdavo patekti vidun, mielai įsileisdavome. O štai dabar, pasirodo, reikia žinoti: už tvoros gali stovėti žmonės su fotoaparatais. Graudu, bet tokia realybė. Tapome viešais asmenimis, tad negalime uždrausti fotografams fotografuoti mūsų namų iš ten, iš kur jie matosi.
Na, miegamajame reikės pasikabinti užuolaidas...
Miegamajame yra užuolaidos. Man nerimą kelia kiemas...
Nes vasarą negalėsite maudytis baseine?
Reikės įsigyti maudymosi kostiumą nuo galvos iki kojų (juokiasi). Anksčiau niekas negalėjo prie manęs prikibti: kur eini, su kuo sėdi? Žinau, kad turiu teisę nekalbėti ir nekomentuoti dalykų, kurių nenoriu, tačiau mano poelgiai bus traktuojami kaip kam patogu.
Kai kas jau pradeda pykti: buvo tokie komunikabilūs, o štai dabar... Tačiau mes niekada negaudavome tiek daug klausimų ir - tokių klausimų. Mums mėgina prikergti aroganciją, tačiau privalome bendrauti tiek, kiek leidžia naujasis statusas.
Yra viena tavo daina apie blogas mergaites. Joms, dainuoji, - viskas. Esi iš tų, kurios turi daug. Ar tai reiškia, kad esi bloga?
Jei dabar kalbėčiau tik kaip moteris, pasakyčiau, kad netekau daugiau nei gavau. Kol nesuprantu postų reikšmės, tik skaičiuoju nuostolius, kurie į mūsų namus atėjo po Seimo Pirmininko rinkimų nakties. Klausi, aš gera ar bloga mergaitė? Nesu bloga, tik turiu blogą berniuką šalia (juokiasi).
Ar tie nuostoliai, kuriuos skaičiuoji, turi konkretų pavidalą?
Praradau elementarią savo laisvę. Buvimas šalia žmogaus, kuris turi tokias pareigas, žmoniškąja prasme yra kalėjimas. Ir - atvirkščiai, jei kalbėsime apie galimybes, tai - didžiulė garbė ir įsipareigojimai, be abejo.
Ir vis dėlto laisvės pačiai dėlioti savo gyvenimą aš nebeturiu. O jei dar šiek tiek jos liko, kažkodėl iš manęs nori tai atimti.
Mėgindami uždrausti tau dainuoti?
Tokiems draudimams nėra jokio teisinio pagrindo. Juodu ant balto prašyta - ką gali dirbti Seimo narys, kokį atlygį gauti.
Daugybei žmonių atrodo, kad į Seimą einama dėl pinigų...
Šita versija turėtų atkristi, jei prisimintume, kad mano vyras išvis atsisakė atlyginimo. Nuomonę, kad Seimo nariai rieškučiomis iš biudžeto semia pinigus, suformavo tie, kurie čia buvo prieš mus. Nuo to privalu atsiriboti. Be to, aš jau kelinta diena galvoju, kaip mūsų šeima turės išsitekti su biudžetu, kokio jau seniai neturėjome?
Teks pačiai važiuoti į parduotuvę ir taupyti perkant produktus...
Niekas iš manęs tų reikalų neperims (juokiasi). Jau seniai turime moterį, kuri mums padeda tvarkytis namuose, teks dalytis su ja šiais darbais. Patikėk, Seimo Pirmininkui jokių kitų žmonių, išskyrus apsaugą, niekas neskiria.
Ką apie tėčio ir mamos pergales politikoje sako sūnūs?
Mūsų vaikai labai santūrūs. Tiesą sakant, retai juos matome, bet tikrai žinau, kad vienas vienaip, o kitas - kitaip mus palaiko. Vyresniajam Arūnui - devyniolika, jis mokosi tarptautinių santykių ir japonų kalbos Lidso universitete Anglijoje. Neabejoju, kad namai ir gimtinė jam labai svarbūs, tačiau kol kas jis svajoja apie Japoniją, kur mokysis kitais metais. Šarūnui - trylika.
Mažiukas visą laiką buvo tavo vaikas...
Dabar, kai gresia paauglystė, jis - vis mažiau mano. Greičiau - savo. Prabundu iš ryto, išgirstu dudenimą, galvoju, koks čia svetimas vyras namuose? Taigi mažius - taip pasikeitė jo balsas. Per pusmetį mažius Šariukas tapo tikru Šarūnu. Kitaip nei vyresnėlis, jis labai visuomeniškas, turi daug draugų. Savo vaikams esame davę daug laisvės.
Į susitikimą atėjai iš teatro. Vadinasi, iš tiesų repetuoji Dulsinėją?
Repetuoti galiu tik tada, kai nedirbu. Nemanau, kad pavyks tą vaidmenį parengti taip, kaip tiems, kurie lanko visas repeticijas.
O vaidinti tau neuždraudė?
Manau, man viskas uždrausta (juokiasi)! Visa laimė, be įstatymo pataisos to padaryti niekam nepavyks. Esu sveiko proto ir suvokiu, kas tinka Seimo narei ir kas - ne.
Visokiausiuose rinkimuose tave dažnai rinkdavo seksualiausia moterimi. Dabar būsi seksualiausia Seimo politikė?
Vidiniam moters žydėjimui atmosfera Seime - ne pati tinkamiausia. Galva čia užimta visai kitais dalykais.
Niekam nėra paslaptis, kad tu - jausmo žmogus. Kaip dėl jausmų politikoje?
Patyrę Seimo nariai pasakojo, kad kartais tenka apsiverkti. Vadinasi, jausmai šioje salėje nedingsta. Tik kartais, matyt, tenka juos prilaikyti, o kartais, atvirkščiai - paleisti.
Anksčiau Arūnas organizuodavo tavo koncertus ir rūpindavosi tavo albumų leidyba. Kaip bus dabar?
Negalvoju apie tai. Jei norėsiu surengti koncertą, juk esama ir kitų žmonių, ne vien Arūnas. Idėjos vadu jam niekas neuždraus būti, nereikia kurti savo įmonės, kad žmoną konsultuotų leidybos klausimais. Ačiū Dievui, kol kas jis gali galvoti ne tik apie politiką.
Dabar vyras iš darbo grįžta anksčiau?
Nebėra vakarinių koncertų, režimas tikrai susidėliojo. Kartais diena ilgesnė, kartais - trumpesnė. Labai tikiuosi, kad turėsime laisvus savaitgalius. Mielai nekalbėčiau apie darbą namuose, tačiau nuo balandžio mėnesio nieko kito ir nedarome. Netgi kai pasikviečiame į svečius draugų, kalbos vėl ima suktis apie politiką.
Šįvakar einu į Česlovo Gabalio koncertą, turėsiu porą atgaivos valandų. Tikiuosi, Arūnas irgi atsipūs, nebegalvos apie reikalus. O gal ir ne...
Tai, kas atrodė kasdienybė, dabar pasiimi kaip džiaugsmo dovaną. Nors... Griežtų ir kategoriškų taisyklių nėra. Jei pati bijosiu, kaip į mane pažiūrės, kaip įvertins, geriau išvis niekur neiti, juk nesirengiu šokti aplink stulpą striptizo klube ar daryti dar ką nors nepadoraus. Leiskite spręsti pačiai.
Tikriausiai dabar jus dar daugiau kur kviečia, matyt, atsirado ir naujų draugų, jūsų namų duris norėtų praverti seni...
Jei neleisi, niekada neatsiras žmonių, kurių nenori. Nors mėginimų - labai daug. Sąvoka „nereikalingi žmonės" visiškai nereikalinga mano gyvenime.
Pagalvojai apie tai: yra kelias atgal ar jo nėra?
Su tam tikromis išlygomis - yra. Kas žino, kas bus po ketverių metų? Arūnui - kitaip. Ir jis, ir aš puikiai žinome, kad jam neįmanoma pasukti atgal. O jei taip, tai buvimas šalia savo žmogaus politikoje yra nebe tas pasaulis, iš kurio išėjome.
Sako, Arūnas turi gerą uoslę, išeina laiku...
Tai buvo pasakyta kiek pompastiškai: žiurkės bėga iš laivo. Įžvelgiau tokį prieskonį. Tačiau jis pirmiausia sugalvojo idėją, kurią privalėjo įgyvendinti, o tik paskui išėjo. Buvau to virsmo liudininkė. Prieš rinkimus jis nė negalvojo atsisakyti darbo televizijoje, manė puikiausiai viską suderinsiąs. Vėliau paaiškėjo, kad laviruoti nepavyks.
Kai buvo jūsų vestuvių dvidešimtmetis, Arūnas sakė, kad per ilgą laiką brangakmeniai nusišlifuoja. Dabar į jūsų šeimos gyvenimą įsiveržė nauji politikos vėjai. Nejauti grėsmės?
Nežinau, kaip bus ateityje, tačiau per tuos mėnesius, kai viskas prasidėjo, mudu labai suartėjome. Gal mums reikėjo stresinės situacijos, kad susitelktume? Dabar, netgi jei matomės nedaug, bendraujame artimiau. Pasirodo, lengvas, nerūpestingas gyvenimas, kai koncentruojiesi į save, į savo gėrį, ambicijas, laisves, nelaisves, užliūliuoja. O štai kai stresas - imi ir susiglaudi.
