„Esu bajoras be dvaro ir turtų“, – šmaikštauja Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas Kęstutis Ignatavičius, galintis išvardyti savo prosenelius iki vienuoliktos kartos.
Prieš dvejus metus esate išrinktas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) vadu. Turbūt jums tai – didžiulis įvertinimas?
Jei jau antrą kadenciją manimi pasitiki daugiau kaip trys tūkstančiai sąjungos narių, tai – didžiulis gebėjimų ir tam tikrų savybių įvertinimas. Šios pareigos garbingos ir labai atsakingos. Ant mano pečių – organizaciniai reikalai, reprezentacijų rengimas, atstovavimas užsienio kilmingose organizacijose ir t. t.
Gal praskleistumėte jūsų karališkosios sąjungos užkulisius?..
Neturime jokių paslapčių. Sąjungai tarp seimų, vykstančių kas dveji metai, atstovauja senatas iš 50 bajorų senatorių. Jie ir sprendžia daugybę aktualių uždavinių. Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga – vienintelė tokia organizacija Lietuvoje. Ji įkurta 1994 m, turi interneto tinklalapį.
Kokie reikalavimai keliami norintiesiems įstoti į jūsų sąjungą?
Kad taptum mūsų sąjungos nariu, būtina pateikti ryšį su protėviais bajorais įrodančius dokumentus. Tai svarbiausia sąlyga. Bajorų sąjungos nariu tampama nuo šešiolikos metų. Didžiuojamės, jog mūsų gretose yra net šimtamečių.
Viename interviu sakėte, jog jūsų bajoriška svajonė – sugrąžinti monarchiją, kad Lietuva taptų monarchine valstybe...
Norėčiau pažadinti diskusijas apie monarchijos sugrąžinimą. Juk daugelis mažųjų Europos šalių – karalystės. Monarchai jose – tik simbolinės figūros, tautos vienybės garantas. Taip būtų pagerbti praeities monarchai, suteikę mūsų protėviams bajoro titulą. O karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, kuri yra valstybinė šventė, taptų dar prasmingesnė.
Turbūt bajoro titulas įpareigoja elgtis kaip tikrą riterį?
Be abejo. Šiuolaikinėje visuomenėje bajorų palikuonims būtina puoselėti riteriškumą, kilnumą. Svarbiausia – ne deklaruoti aristokratiškas tradicijas, o pačiam gyventi laikantis garbės kodekso, elgtis kaip ir dera tikram riteriui, būti pavyzdžiu kitiems.
O koks yra tikras riteris?
Riteris privalo būti visapusiškai išsilavinęs, kilnus, dvasingas, atsakingas, garbingas. Turi mokėti groti ir kurti eiles, daryti gerus darbus...
Sovietmečiu tikriausiai turėjote slėpti savo bajorišką kilmę?
Taip. Apie savo kilmę žinojau seniai. Dar sovietmečiu tėtis sakė, kad esame kilę iš dvarininkų, bet liepė niekam neprasitarti. Tais laikais tai būtų grėsę kalėjimu arba tremtimi.
Daugeliui dabar tapo kone mados reikalu ieškoti sąsajų su kilmingais protėviais. Ką apie tai manote?
Aš į šią garbingą, istorinį paveldą puoselėjančią organizaciją įstojau, kai mane pakvietė. Bet ir tarp Bajorų sąjungos narių įvairių žmonių yra. Galbūt juos čia atvedė įvairūs interesai bei motyvai. Bet mes visi davėme priesaiką. Mums svarbiausia – tiesa, garbė, orumas, pareiga...
Kuo jūs, mėlynojo kraujo turintys žmonės, skiriatės nuo kitų?
Niekuo. Nebent tuo, kad mūsų protėviai turėjo didesnes galimybes išsimokslinti, šviestis, dalyvauti politiniame, kultūriniame gyvenime. Buvo atsakingi už valstybės kūrimą, valdymą ir saugumą. Tiesa, istorija liudija, jog būta visokių bajorų. Išimčių visur pasitaiko.
Jūsų bajoriškosios ištakos siekia...
1686 metus. Tai buvo protėvio, vardu Kristoforas, testamentas. Turiu vienuolikos kartų genealogiją.
Turbūt buvote auklėjamas bajoriška dvasia?
Mums buvo skiepijamas kuklumas ir padorumas. Mane tėvai augino tvirtos krikščioniškos šeimos dvasia. Priesaika, pagalba kitam buvo šventi dalykai. Aš jais didžiuojuosi.
Smetonos laikais elitas žavėjo inteligencija, išsilavinimu ir kt. Ar pritariate nuomonei, jog dabar Lietuvoje nėra tikrojo elito?
Pritariu. Padorus, garbingas ir orus, talentais apdovanotas žmogus – vertybė. Tokių šviesių žmonių yra ir mūsų sąjungoje: nacionalinės premijos laureatų, skulptorių, muzikų, dailininkų, poetų, akademinės visuomenės atstovų. Daugiausia – meno žmonių.
Koks bajoras be dvaro! Gal ketinate įsigyti?
Gyvenu kukliai, dvarų neturiu. Tiesa, jau aštuoniolika metų dirbu, prižiūriu, remontuoju ir puoselėju patį gražiausią Lietuvoje rūmą – Kauno rotušę, vadinamą baltąja gulbe.
Turbūt daugelis porų prašo ir norėtų, kad juos sutuoktų bajoriškos kilmės ceremonmeisteris?
Be abejo. Bet ne dėl mano bajorystės. Tiesiog pageidauja, kad aš atlikčiau jungtuvių ceremoniją.
Gal todėl, kad labai mėgstate savo darbą?
Galbūt. Tai – garbingos pareigos, susietos su pačiomis gražiausiomis žmonių gyvenimo, šeimos kūrimo akimirkomis. Tiesa, yra ir mažiau malonių pareigų: pasirašau ir tvirtinu tūkstančius ištuokos aktų, mirties liudijimų.
Ar tiesa, kad šiais metais kaip niekada „užderėjo“ vestuvių?
Tiesa. Santuokų daugėja. Tai gerai. Bet dar geriau būtų, jei mažėtų ištuokų.
Kaip manote, kodėl poros taip trokšta tuoktis ypatingomis datomis? Tarkim, jaunieji buvo užplūdę Rotušę 2007 07 07.
Žvelgiu į tai atlaidžiai. Skaičių magija pastaruoju metu yra labai populiarinama. Net pats pasidomėjau. Septynetas mūsų protėviams taip pat buvo magiškas skaičius. Beje, pagal numerologiją, mano gyvenimo skaičius – septyni (šypsosi).
Jūs esate labai užimtas, veiklus žmogus. Kaip visur spėjate?
Išties esu beprotiškai užimtas. Kartais nors persiplėšk, nes turiu visur būti, visur suspėti. Toks mano gyvenimo būdas. Norisi kuo daugiau nuveikti gerų darbų.
Pernai dalyvavote „Žvaigždžių duetuose“. Turite daugybę talentų...
1967–1974 metais vadovavau legendinei roko grupei „Aitvarai“. Ir dabar vis dar pabrazdinu gitara. Man pažįstamas scenos skonis ir trauka.
Ar jaunystėje neketinote gyvenimo susieti su scena?
Ne, ketinau būti architektu.
Gal kitą TV sezoną jus vėl išvysime kokiame nors TV projekte?
Galbūt. Mėgstu iššūkius, protingą riziką. Turiu visur dalyvauti. Tokia jau mano prigimtis.
Geriausias laisvalaikis jums?..
Jei yra laiko, golfas man – tikra atgaiva.
Turbūt savo šeimoje puoselėjate bajoriškas tradicijas, ritualus?
Stengiamės su žmona (ji kilusi iš garbingos šeimos) sūnui ir vaikaičiams būti geru pavyzdžiu. Gal todėl sūnus Gediminas išaugo tokiu puikiu žmogumi. Mano vaikaičiai Paulius ir Indrė yra labai gabūs menui, muzikai, sportui.
Kitąmet su žmona švęsite rubininių vestuvių jubiliejų. Koks, anot jūsų, laimingo šeiminio gyvenimo receptas?
Receptai individualūs. Mano plati pasaulėžiūra, atlaidumas, pakantumas, riteriškumas kasdienybėje padeda išsklaidyti dūmus (šypsosi).
Jūsų žmona jaunesnė už jus devyneriais metais. Toks amžiaus skirtumas privalumas ar trūkumas?
Manyčiau, jaunesnė žmona – privalumas. Kiek atsekiau, mano giminėje tarp vyrų ir žmonų dažniausiai yra dešimties metų skirtumas. Tęsiu tradiciją (juokiasi).
Turbūt žmoną labai lepinate?
Taip, lepinu. Tik ne iš pareigos, o iš pagarbos. Turėti tokį vyrą, kuris daug laiko skiria visuomenei, bet ne namams, reikia kantrybės. Ji – nuostabi žmona, motina, tikra draugė. Vida dirba bibliotekoje, tad ragina neužmiršti geros knygos ir šiaip man labai padeda.
Esate sveikuolis?
Stengiuosi gyventi kuo sveikiau, esu sveiko maisto šalininkas ir... lašišų patiekalų mėgėjas. Kai ką gaminu net pats.
Ar jūsų gyvenime būta mistinių dalykų? Tikite likimu?
Stengiuosi būti savo likimo kalvis. Vis dėlto mistikos apraiškų mano gyvenime nemažai. Galėčiau apie tai daug pasakoti, bet tai – jau kita tema.
Prieš dvejus metus esate išrinktas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) vadu. Turbūt jums tai – didžiulis įvertinimas?
Jei jau antrą kadenciją manimi pasitiki daugiau kaip trys tūkstančiai sąjungos narių, tai – didžiulis gebėjimų ir tam tikrų savybių įvertinimas. Šios pareigos garbingos ir labai atsakingos. Ant mano pečių – organizaciniai reikalai, reprezentacijų rengimas, atstovavimas užsienio kilmingose organizacijose ir t. t.
Gal praskleistumėte jūsų karališkosios sąjungos užkulisius?..
Neturime jokių paslapčių. Sąjungai tarp seimų, vykstančių kas dveji metai, atstovauja senatas iš 50 bajorų senatorių. Jie ir sprendžia daugybę aktualių uždavinių. Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga – vienintelė tokia organizacija Lietuvoje. Ji įkurta 1994 m, turi interneto tinklalapį.
Kokie reikalavimai keliami norintiesiems įstoti į jūsų sąjungą?
Kad taptum mūsų sąjungos nariu, būtina pateikti ryšį su protėviais bajorais įrodančius dokumentus. Tai svarbiausia sąlyga. Bajorų sąjungos nariu tampama nuo šešiolikos metų. Didžiuojamės, jog mūsų gretose yra net šimtamečių.
Viename interviu sakėte, jog jūsų bajoriška svajonė – sugrąžinti monarchiją, kad Lietuva taptų monarchine valstybe...
Norėčiau pažadinti diskusijas apie monarchijos sugrąžinimą. Juk daugelis mažųjų Europos šalių – karalystės. Monarchai jose – tik simbolinės figūros, tautos vienybės garantas. Taip būtų pagerbti praeities monarchai, suteikę mūsų protėviams bajoro titulą. O karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, kuri yra valstybinė šventė, taptų dar prasmingesnė.
Turbūt bajoro titulas įpareigoja elgtis kaip tikrą riterį?
Be abejo. Šiuolaikinėje visuomenėje bajorų palikuonims būtina puoselėti riteriškumą, kilnumą. Svarbiausia – ne deklaruoti aristokratiškas tradicijas, o pačiam gyventi laikantis garbės kodekso, elgtis kaip ir dera tikram riteriui, būti pavyzdžiu kitiems.
O koks yra tikras riteris?
Riteris privalo būti visapusiškai išsilavinęs, kilnus, dvasingas, atsakingas, garbingas. Turi mokėti groti ir kurti eiles, daryti gerus darbus...
Sovietmečiu tikriausiai turėjote slėpti savo bajorišką kilmę?
Taip. Apie savo kilmę žinojau seniai. Dar sovietmečiu tėtis sakė, kad esame kilę iš dvarininkų, bet liepė niekam neprasitarti. Tais laikais tai būtų grėsę kalėjimu arba tremtimi.
Daugeliui dabar tapo kone mados reikalu ieškoti sąsajų su kilmingais protėviais. Ką apie tai manote?
Aš į šią garbingą, istorinį paveldą puoselėjančią organizaciją įstojau, kai mane pakvietė. Bet ir tarp Bajorų sąjungos narių įvairių žmonių yra. Galbūt juos čia atvedė įvairūs interesai bei motyvai. Bet mes visi davėme priesaiką. Mums svarbiausia – tiesa, garbė, orumas, pareiga...
Kuo jūs, mėlynojo kraujo turintys žmonės, skiriatės nuo kitų?
Niekuo. Nebent tuo, kad mūsų protėviai turėjo didesnes galimybes išsimokslinti, šviestis, dalyvauti politiniame, kultūriniame gyvenime. Buvo atsakingi už valstybės kūrimą, valdymą ir saugumą. Tiesa, istorija liudija, jog būta visokių bajorų. Išimčių visur pasitaiko.
Jūsų bajoriškosios ištakos siekia...
1686 metus. Tai buvo protėvio, vardu Kristoforas, testamentas. Turiu vienuolikos kartų genealogiją.
Turbūt buvote auklėjamas bajoriška dvasia?
Mums buvo skiepijamas kuklumas ir padorumas. Mane tėvai augino tvirtos krikščioniškos šeimos dvasia. Priesaika, pagalba kitam buvo šventi dalykai. Aš jais didžiuojuosi.
Smetonos laikais elitas žavėjo inteligencija, išsilavinimu ir kt. Ar pritariate nuomonei, jog dabar Lietuvoje nėra tikrojo elito?
Pritariu. Padorus, garbingas ir orus, talentais apdovanotas žmogus – vertybė. Tokių šviesių žmonių yra ir mūsų sąjungoje: nacionalinės premijos laureatų, skulptorių, muzikų, dailininkų, poetų, akademinės visuomenės atstovų. Daugiausia – meno žmonių.
Koks bajoras be dvaro! Gal ketinate įsigyti?
Gyvenu kukliai, dvarų neturiu. Tiesa, jau aštuoniolika metų dirbu, prižiūriu, remontuoju ir puoselėju patį gražiausią Lietuvoje rūmą – Kauno rotušę, vadinamą baltąja gulbe.
Turbūt daugelis porų prašo ir norėtų, kad juos sutuoktų bajoriškos kilmės ceremonmeisteris?
Be abejo. Bet ne dėl mano bajorystės. Tiesiog pageidauja, kad aš atlikčiau jungtuvių ceremoniją.
Gal todėl, kad labai mėgstate savo darbą?
Galbūt. Tai – garbingos pareigos, susietos su pačiomis gražiausiomis žmonių gyvenimo, šeimos kūrimo akimirkomis. Tiesa, yra ir mažiau malonių pareigų: pasirašau ir tvirtinu tūkstančius ištuokos aktų, mirties liudijimų.
Ar tiesa, kad šiais metais kaip niekada „užderėjo“ vestuvių?
Tiesa. Santuokų daugėja. Tai gerai. Bet dar geriau būtų, jei mažėtų ištuokų.
Kaip manote, kodėl poros taip trokšta tuoktis ypatingomis datomis? Tarkim, jaunieji buvo užplūdę Rotušę 2007 07 07.
Žvelgiu į tai atlaidžiai. Skaičių magija pastaruoju metu yra labai populiarinama. Net pats pasidomėjau. Septynetas mūsų protėviams taip pat buvo magiškas skaičius. Beje, pagal numerologiją, mano gyvenimo skaičius – septyni (šypsosi).
Jūs esate labai užimtas, veiklus žmogus. Kaip visur spėjate?
Išties esu beprotiškai užimtas. Kartais nors persiplėšk, nes turiu visur būti, visur suspėti. Toks mano gyvenimo būdas. Norisi kuo daugiau nuveikti gerų darbų.
Pernai dalyvavote „Žvaigždžių duetuose“. Turite daugybę talentų...
1967–1974 metais vadovavau legendinei roko grupei „Aitvarai“. Ir dabar vis dar pabrazdinu gitara. Man pažįstamas scenos skonis ir trauka.
Ar jaunystėje neketinote gyvenimo susieti su scena?
Ne, ketinau būti architektu.
Gal kitą TV sezoną jus vėl išvysime kokiame nors TV projekte?
Galbūt. Mėgstu iššūkius, protingą riziką. Turiu visur dalyvauti. Tokia jau mano prigimtis.
Geriausias laisvalaikis jums?..
Jei yra laiko, golfas man – tikra atgaiva.
Turbūt savo šeimoje puoselėjate bajoriškas tradicijas, ritualus?
Stengiamės su žmona (ji kilusi iš garbingos šeimos) sūnui ir vaikaičiams būti geru pavyzdžiu. Gal todėl sūnus Gediminas išaugo tokiu puikiu žmogumi. Mano vaikaičiai Paulius ir Indrė yra labai gabūs menui, muzikai, sportui.
Kitąmet su žmona švęsite rubininių vestuvių jubiliejų. Koks, anot jūsų, laimingo šeiminio gyvenimo receptas?
Receptai individualūs. Mano plati pasaulėžiūra, atlaidumas, pakantumas, riteriškumas kasdienybėje padeda išsklaidyti dūmus (šypsosi).
Jūsų žmona jaunesnė už jus devyneriais metais. Toks amžiaus skirtumas privalumas ar trūkumas?
Manyčiau, jaunesnė žmona – privalumas. Kiek atsekiau, mano giminėje tarp vyrų ir žmonų dažniausiai yra dešimties metų skirtumas. Tęsiu tradiciją (juokiasi).
Turbūt žmoną labai lepinate?
Taip, lepinu. Tik ne iš pareigos, o iš pagarbos. Turėti tokį vyrą, kuris daug laiko skiria visuomenei, bet ne namams, reikia kantrybės. Ji – nuostabi žmona, motina, tikra draugė. Vida dirba bibliotekoje, tad ragina neužmiršti geros knygos ir šiaip man labai padeda.
Esate sveikuolis?
Stengiuosi gyventi kuo sveikiau, esu sveiko maisto šalininkas ir... lašišų patiekalų mėgėjas. Kai ką gaminu net pats.
Ar jūsų gyvenime būta mistinių dalykų? Tikite likimu?
Stengiuosi būti savo likimo kalvis. Vis dėlto mistikos apraiškų mano gyvenime nemažai. Galėčiau apie tai daug pasakoti, bet tai – jau kita tema.
