Pakeliui iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą, Paryžiuje, vienas geriausių pasaulio barmenų - Mindaugas Gradeckas (33) savo draugei Joanne (33) padovanojo sužadėtuvių žiedą. Gali būti, kitą vasarą Las Vegase, kur dirba Mindaugas, įvyks vestuvės. Grįžti atgal į Lietuvą jiedu neplanuoja. Bent jau kol kas...
Prie stalelio lietuviškų patiekalų restorane Mindaugas sėdi su dviem savo mylimiausiomis - mama Terese ir įspūdinga tamsiaode Joanne. Prieš aštuonerius metus palikęs Lietuvą, prabyla nepriekaištinga lietuvių kalba. Stebėtina: jokio akcento. Visas šitas laikas, sako, prabėgęs - nepastebėjo. Dabar, kai tikslas bet kokiais būdais įsidarbinti Jungtinėse Valstijose įgyvendintas, Mindaugas tikina, kad Amerika yra šalis, kurioje barmenas gali padaryti karjerą ir dirbti prie baro iki pat savo dienų pabaigos: „Tai tik Lietuvoje įprasta, kad padavėjai ir barmenai - studentų profesijos. Amerikoje vienam mano bendradarbiui - jau septyniasdešimt aštuoneri. Barmenų profsąjunga pas mus stipri it mafija. Taip paprastai tavęs iš darbo niekas neišmes."
Mindaugas nesigiria ir nesididžiuoja, tačiau internete klaidžioja vaizdai iš prabangaus namo, kuriame gyvena ir laiko savo motociklus. „Gyvename vidutiniškai", - prasitaria, bet vėliau iš jo pasakojimų apie atostogas Havajuose, į kuriuos skrenda drauge su savo tėvais iš Lietuvos, gali suprasti, kad bet kuris sostinėje dirbantis barmenas apie tokį gyvenimą galėtų tik pasvajoti.
Ir kaip čia žmonės gyvena?!
Tačiau iki jo Mindaugui teko žygiuoti gana sunkiai. Prieš dešimt metų Lietuvoje laimėjo šalies barmenų čempionatą. Nuvažiavęs į Italiją, liko paskutinis: „Iš rankų man neiškrito nė vienas butelis, tačiau visai nežinojau, kaip reikia butelius su gėrimais svaidyti, kad tai būtų galima pavadinti reginiu. Po varžybų Italijoje gavau vaizdajuostę su barmenų triukais. Ėmiau treniruotis, netrukus laimėjau Rusijos čempionatą. Žinai, kai pradedi, sustoti labai sunku. Žongliravimas už baro tampa tikru sportu."
„Papasakok, papasakok, kaip išdaužei namus, - atlaidžiai šypsosi Mindaugo mama. - Visos lubos - vienos skylės..." „Na, taip, juk daugiau nebuvo, kur treniruotis", - pirmuosius savo žingsnius prisimena populiarusis barmenas. Iš pradžių jis į viršų mėtydavo tuščius butelius, o vėliau pradėjo žongliruoti pilnais. Pasaulyje tai vadinama „darbiniu fleiringu". Dabar barmenai visose varžybose gebėjimus rodo tik su gėrimų pilnais buteliais.
Mindaugas prisimena: „Į Jungtines Amerikos Valstijas mane pakvietė kaip Rusijos čempioną. Tos varžybos pasirodė lyg kosmosas, nė į finalą nepapuoliau. Tačiau organizatoriams, matyt, kritau į akį, nes jie ne tik man leido daryti šou, bet ir paskelbė, kad ieškau darbo."
To darbo teko laukti pusmetį. Laimė, atsirado žmogus ir pasiūlė Mindaugui pagalbą: „Pas save pagyventi pakvietė vienas barmenų čempionato teisėjas. Nei jis, nei aš nemanėme, kad darbo paieškos taip ilgai užsitęs. Su juo iki šiol esame geri draugai."
Įsitvirtinti svajonių šalyje nebuvo lengva. Turėjo praeiti geri dveji metai, kol Mindaugas ėmė jaustis normaliu žmogumi. O iš pradžių: „Atvažiavau, sumokėjau už viešbutį penkis šimtus dolerių, dar keturi šimtai - startinis varžybų mokestis, tūkstantis už vaizdo kamerą. Palauk, kaip čia žmonės gyvena? Atvažiavau į Ameriką užsidirbi, o tik leidžiu, leidžiu... Vos ne panika - niekas labai, pasirodo, nelaukia. Iš tiesų turi sugebėti daugiau nei bet kuris amerikietis, jei nori, kad tave pastebėtų. Konkurencija baisi, o dabar - dar sunkiau, nes daug gerų darbo ieško."
Mindaugas tapo vienu pirmųjų pasaulyje barmenų, kuris Las Vegase gavo darbo vizą. Dešimt tūkstančių dolerių už leidimą pusę metų dirbti bare sumokėjo darbdaviai. Lietuviui pasisekė, kad viena korporacija, turinti Las Vegase keletą viešbučių, restoranų ir kazino, atidarė naują barą. „Tris kartus bosams turėjau rodyti, ką moku", - prisimena Mindaugas. Las Vegase taip paprastai neįsidarbinsi. Tai Čikagoje gali paieškoti ko nors nelegalaus statybose ar turtuolių namuose. Amerikos pramogų sostine vadinamas Las Vegasas su svetimšaliais elgiasi griežtai: neturi draudimo - jokio darbo. Baudos - didžiulės, užtat darbdaviai nerizikuoja.
Nulenkta Rodmano ranka
Dabar baras „Carnaval Court" - populiariausias Las Vegase ir vienas geriausių „fleiringo" barų pasaulyje. Pažiūrėti, kaip čia į viršų skraido gėrimų buteliai, taurės, ledo kubeliai, susirenka įvairiausių žmonių. „Puikiais restoranais ir prabangiais kazino garsėjantis miestas nuo seno vadinamas Amerikos pramogų sostine. Daugybė turistų nori linksmintis, o mūsų bare - veiksmo, kiek nori. Paprasti žmones - patys geriausi klientai. Tie, kurie turi daug pinigų, pasikėlę. Tikrosios garsenybės paprastai renkasi uždarus barus, tačiau kai kurie mielai lankosi pas mus - Shawnas Kempas, Dennis Rodmanas. Dennis pats ne kartą bandė už baro mėtyti butelius, mudu netgi varžėmės, kuris kuriam nulenks ranką. Laimėjau aš", - juokiasi Mindaugas.
Prieš aštuonerius metus pradėjęs dirbti „Carnaval Court" bare, lietuvis nemėgino darbo ieškoti kitur. „Kad geriau niekur nėra!" - tarsteli ir prisipažįsta, kad ne kartą buvo aplankiusi svajonė atdaryti nuosavą barą. Tik dabar tam - ne geriausias laikas.
Populiarus barmenas, sako, uždirba po 50 tūkstančių dolerių per metus. Arbatpinigiai sudaro didžiąją dalį algos ir yra oficialūs pinigai, iš kurių išskaičiuojami mokesčiai. „Jei vaikštai į darbą ir negauni arbatpinigių - tavo bėda, - šypteli. - Mokesčius vis tiek reikės mokėti." Kartą jis užsidirbo gal du tūkstančius dolerių. Bet tik - kartą. Keletas nuolatinių klientų - milijonierių iš Bostono - palieka po penkis ar šešis šimtus. Jie atmintinai žino barmenų triukus, taigi vis prašo: padaryk tą, padaryk aną! Šimtas kliento paliktų dolerių bare paprastai sukelia sujudimą. Apie dosnius arbatpinigius praneša baro varpas ir audringi barmenų plojimai. „Tačiau taip neatsitinka kiekvieną dieną", - šypsosi Mindaugas.
Garsiausi pasaulio barmenai jį žino kaip Migą. Rusiško naikintuvo vardas lipte prilipo gal dėl mikliai į orą lekiančių butelių. Prieš keletą metų reitingų lentelėje buvęs tarp penkių geriausių pasaulio barmenų, lietuvis šiandien varžybose nebedalyvauja. Dabar jis ant aukštesnio karjeros laiptelio - pats teisėjauja barmenų čempionatuose. „Varžybos tapo tikru verslu. Barmenai čia važiuoja užsidirbti. Patys geriausi nebestovi už tikro baro, tam jiems nebelieka laiko - reikia treniruotis. Jei aš treniruojuosi tris valandas, o kitas - aštuonias, argi neaišku, kad laimės jis, o ne aš?! Kai kurie jauni barmenai valandų valandas praleidžia mėtydami butelius, mokydamiesi naujų triukų. Jie nuolatos lankosi sporto salėse, netgi vartoja anabolikus, geria energinius gėrimus. Viskas - dėl pergalės ir piniginių laimėjimų."
Sužadėtuvės Paryžiuje
Las Vegaso priemiestyje Mindaugas su sužadėtine Joanne gyvena dideliame name. Prieš dvejus metus Kalifornijoje gimusi filipinietė pakerėjo lietuvio širdį. Tai įvyko kazino, kur Mindaugas lošė pokerį, o Joanne dirbo padavėja. Pirmą kartą sūnaus mylimąją Lietuvoje gyvenantys tėvai pamatė per „Skype". Šį kartą jie jau pasitiko ne mylimąją, o sužadėtinę. Paryžiuje Mindaugas savo merginai ant piršto užmovė sužadėtuvių žiedą. „Papasakok istoriją, papasakok", - juokiasi Joanne. Mindaugas daug nesispyrioja: „Amerikoje prieš kelionę žiedą jau buvome apžiūrėję. Joanne jis labai patiko, tačiau nė neįsivaizdavo, kad nupirkau jį. Skrisdami į Lietuvą, stabtelėjome Paryžiuje, norėjau Joannie parodyti šį miestą, ji išvis Europoje nėra buvusi. Vaikščiojome prie Effelio, aplink - vis žmonės. Radome vieną jaukų restoranėlį. Sėdime jame, staiga Joanne ir klausia: „Gal tu norėtum mane vesti?" Sakau: „Neturiu žiedo..." „Tai padaryk jį iš servetėlės..." Padariau, užmoviau, nors prieš tai tikrą žiedą jau buvau padavėjui įdavęs. Nuostabus vakaras!"
Kol Mindaugas pasakoja sužadėtuvių istoriją, į sūnų ir būsimąją marčią žiūri mama Teresė. Ji jau žino, kad vestuves Mindaugas kels ne gimtinėje ir kitą vasarą, panašu, jos laukia dar viena kelionė už Atlanto. Kiekvieną kartą, kai ten nuvyksta, moteris gamina sūnui mėgstamą valgį - cepelinus. Joannie kol kas lietuviškų patiekalų neišmoko. Nelabai gal to ir reikia, mat porelė labiausiai mėgsta egzotinę virtuvę.
Paryžiuje savo sužadėtuvių vakarą Mindaugas ir Joannie gėrė šampaną. Rytietiškų bruožų gražuolė šypsosi, kad tai - mėgstamiausias Mindaugo gėrimas. Tiesa, darbe Amerikoje barmenai paprastai negeria. „Niekas nedaro tokių nesąmonių, - tikina Mindaugas. - Vartoti alkoholį už baro, kuriame dirbi, griežtai draudžiama. Pamatys - iškart išmes. Esu girdėjęs istorijų, kad prasigeria mažuose miesteliuose dirbantys barmenai, tačiau Las Vegase... Pamenu, kai tik pradėjau dirbti, ruošiau koktelį, reikėjo žinoti vieno gėrimo skonį, pamaniau, truputį pargausiu iš butelio. Iškart atbėgo apsauga!"
Pasakodamas apie savo gyvenimą Amerikoje, Mindaugas nė karto neįpainioja kitos kalbos žodžių. Atsisukęs į Joannie, jis mikliai perverčia liežuvį ir ima kalbėti amerikietiška tartimi. „Ar jau galvoji angliškai?" - klausiu. „Susipainioju mintyse kartais", - sąžiningai atsako. „O kaip svajoji?" „Nė nežinau... - suabejoja. - O štai pinigus skaičiuoju ir angliškai, ir lietuviškai."
