Į sceną ne tik su dainomis, bet ir šokiais grįžta prieš penkis mėnesius sūnaus Adomo susilaukusi dainininkė Rūta Ščiogolevaitė (26). „Šokių Eurovizijos“ atrankoje jos šokių partneris, žinoma, bus sūnelio tėvas šokėjas Deividas Meškauskas (20). Aistra, prieš dvejus metus įsiplieskusi projekte „Lietuvos šokių dešimtukas“, vėl žada suliepsnoti ant parketo.
Pamenu, pernai po atrankos į „Euroviziją“, kai likai antra...
...ir ne pirmą kartą antra...
...sakei, kad niekada nebedalyvausi jokiose eurovizijose.
Tikrai taip sakiau? Natūralu, kad tuo metu sukilusios emocijos verčia sakyti tokius žodžius. Bet, akivaizdu, kad abu norime šokti. Deividui sportinių šokių aikštelė pamažu užsidaro, nes jau kurį laiką jis nesportuoja, nedalyvauja varžybose. Daugiau studijuoja ir užsiima pedagogine veikla. Sportiniai šokiai traukiasi iš jo gyvenimo. Deividą lyg ir kvietė dalyvauti kitame „Šokių dešimtuke“, bet jis nebeis. Kiek galima daryti tą patį? Reikia judėti į priekį. Viską, ką ten galėjo laimėti, jau turi, o darbas šiame projekte – pragariškas: repeticijos prasideda jau liepą, jeigu nori laimėti, negalėsi atsipalaiduoti iki pat gruodžio. Tas pusmetis labai nualina, mes mažai būname kartu. Taigi dabar vienu šūviu norime visus zuikius patiesti – ir aš šoksiu, ir Deividas. Kartu leisime laiką, mums smagu šokių aikštelėje, aš galiu įgyvendinti savo kūrybines idėjas. Ne paslaptis, kad daug padėjau Deivido ir Joanos porai (Deividas ir Joana Bartaškienė laimėjo praėjusių metų „Lietuvos šokių dešimtuką“ – red. past.): ir muziką parinkau, ir nemažai minčių pasiūliau.
Turbūt kančios „Lietuvos šokių dešimtuke“ jau pasimiršo, jeigu vėl ryžtiesi tokiam alinančiam darbui?
Tikimės, kad darbas bus ne veltui. Mums su Deividu jis teikia džiaugsmą, nes tai darome kartu. Stengiamės treniruotis kasdien, nes liepos trečiąją – pirmoji atranka. Mes tikrai turime ką parodyti. Ir tokiam konkursui ryžomės ne šiaip sau: „Ai, pašokime...“ Ne, mes labai rimtai rengiamės, nemažai investuojame, parinkome ypatingą muziką. Net samdome trenerį, kuris geriausiai išmano „Šokių Eurovizijos“ virtuvę, – pernai Lietuvai šiame konkurse atstovavusį profesionalų šokėją Gintarą Svistunavičių.
Treniruojatės namie?
Ne, namie nėra sąlygų. Tam reikia specialaus parketo, daug vietos. Ir šokių avalynė speciali, ir slydimas turi būti specialus. Toks konkursas – ne namų darbeliai.
Kas prižiūrės mažąjį Adomėlį, kol treniruositės?
Auklių, senelių ir močiučių – visas būrys! Jie ir taip pešasi dėl mūsų vaiko! Adomas – tikras stebuklas. Tie „dešimtukų“ vaikai tokie jau yra. Pasikalbame su Mantu, pasirodo, ir jo, ir mano vaikas tik valgo, miega, žaidžia ir visus myli.
Nesi perdėtai nerimaujanti ir jautri mama?
Iš pradžių visko buvo, bet stengiausi dirbtinai tai išvaryti iš savęs. Susikurti vaiką, kuris paskui ir pats be tavęs negalės į pasaulį išeiti, būtų kraštutinumas. Noriu, kad sūnus matytų ne tik mamą, bet ir truputį toliau. Mažyliui reikia visko: ir pasaulio, ir mamos, ir senelių, ir netgi vienam pabūti. Kol kas mums puikiai sekasi viską suderinti. Ir spėjame viską, ir paakiai nuo vaiko priežiūros ir šokių nepamėlę. Šiuo metu viskas vyksta sklandžiai, ir mes vilties kupinomis akimis žiūrime į „Šokių Eurovizijos“ finalą.
Tikitės, kad jūsų meilės istorija sujaudins žmones ir padės laimėti?
Tikimės, kad mums padės viskas. Kad ta mūsų meilės istorija bus lyg grietinėlė stipriai, gerai kavai. Reikia, kad konkurse į mus atkreiptų dėmesį, o ne eitų parūkyti ar sumuštinį susitepti, kai šoka Lietuvos atstovai.
Koks jausmas grįžti į sceną?
Grįžtu į savo gyvenimą! Esu dar pilnesnė, kupina dar daugiau emocijų ir šviesos, turiu dar daugiau kuo pasidalyti. Kita vertus, per treniruotes vėl prisiminiau, koks Deividas gali būti šiurkštus, koks sunkus ir nekantrus mokytojas.
Ir tau, kaip mylimai moteriai, nuolaidų nėra?
Absoliučiai jokių! Šokių aikštelėje mes su Deividu visiškai atsiribojame nuo to, kad esame pora, stengiamės tik dirbti. Mūsų treneris juokauja: „Dėl to aš savo žmonos ir nemokau šokti, nors ji prašo. Paaiškinu paprastai: aš su tavimi dar nenoriu skirtis.“ Juk ant parketo būna visko: ir barnių, ir jausmų, ir ieškojimų. Ne taip koją pastatei!.. O aš kitaip nemoku!..
Kai su Deividu susitikote ant parketo, nuo jūsų meilės ir aistros salėje tiesiog įkaisdavo oras.
Dabar vėl spinduliuosite aistra?
Tada taip aistringai šokome ne tik dėl meilės. Pirmiausia yra meilė muzikai, šokiui, scenai. Šokyje pagrindinis elementas tikrai nėra meilė vienas kitam. O aistrą ir emocijas pasaugosime finalui. Kol kas mums su Deividu svarbu kuo geriau nušlifuoti judesius, pagerinti šokio techniką. Pirma reikia pakloti pamatus, o paskui jau dengsime stogą ir degsime žvakės ant palangės...
Pamenu, pernai po atrankos į „Euroviziją“, kai likai antra...
...ir ne pirmą kartą antra...
...sakei, kad niekada nebedalyvausi jokiose eurovizijose.
Tikrai taip sakiau? Natūralu, kad tuo metu sukilusios emocijos verčia sakyti tokius žodžius. Bet, akivaizdu, kad abu norime šokti. Deividui sportinių šokių aikštelė pamažu užsidaro, nes jau kurį laiką jis nesportuoja, nedalyvauja varžybose. Daugiau studijuoja ir užsiima pedagogine veikla. Sportiniai šokiai traukiasi iš jo gyvenimo. Deividą lyg ir kvietė dalyvauti kitame „Šokių dešimtuke“, bet jis nebeis. Kiek galima daryti tą patį? Reikia judėti į priekį. Viską, ką ten galėjo laimėti, jau turi, o darbas šiame projekte – pragariškas: repeticijos prasideda jau liepą, jeigu nori laimėti, negalėsi atsipalaiduoti iki pat gruodžio. Tas pusmetis labai nualina, mes mažai būname kartu. Taigi dabar vienu šūviu norime visus zuikius patiesti – ir aš šoksiu, ir Deividas. Kartu leisime laiką, mums smagu šokių aikštelėje, aš galiu įgyvendinti savo kūrybines idėjas. Ne paslaptis, kad daug padėjau Deivido ir Joanos porai (Deividas ir Joana Bartaškienė laimėjo praėjusių metų „Lietuvos šokių dešimtuką“ – red. past.): ir muziką parinkau, ir nemažai minčių pasiūliau.
Turbūt kančios „Lietuvos šokių dešimtuke“ jau pasimiršo, jeigu vėl ryžtiesi tokiam alinančiam darbui?
Tikimės, kad darbas bus ne veltui. Mums su Deividu jis teikia džiaugsmą, nes tai darome kartu. Stengiamės treniruotis kasdien, nes liepos trečiąją – pirmoji atranka. Mes tikrai turime ką parodyti. Ir tokiam konkursui ryžomės ne šiaip sau: „Ai, pašokime...“ Ne, mes labai rimtai rengiamės, nemažai investuojame, parinkome ypatingą muziką. Net samdome trenerį, kuris geriausiai išmano „Šokių Eurovizijos“ virtuvę, – pernai Lietuvai šiame konkurse atstovavusį profesionalų šokėją Gintarą Svistunavičių.
Treniruojatės namie?
Ne, namie nėra sąlygų. Tam reikia specialaus parketo, daug vietos. Ir šokių avalynė speciali, ir slydimas turi būti specialus. Toks konkursas – ne namų darbeliai.
Kas prižiūrės mažąjį Adomėlį, kol treniruositės?
Auklių, senelių ir močiučių – visas būrys! Jie ir taip pešasi dėl mūsų vaiko! Adomas – tikras stebuklas. Tie „dešimtukų“ vaikai tokie jau yra. Pasikalbame su Mantu, pasirodo, ir jo, ir mano vaikas tik valgo, miega, žaidžia ir visus myli.
Nesi perdėtai nerimaujanti ir jautri mama?
Iš pradžių visko buvo, bet stengiausi dirbtinai tai išvaryti iš savęs. Susikurti vaiką, kuris paskui ir pats be tavęs negalės į pasaulį išeiti, būtų kraštutinumas. Noriu, kad sūnus matytų ne tik mamą, bet ir truputį toliau. Mažyliui reikia visko: ir pasaulio, ir mamos, ir senelių, ir netgi vienam pabūti. Kol kas mums puikiai sekasi viską suderinti. Ir spėjame viską, ir paakiai nuo vaiko priežiūros ir šokių nepamėlę. Šiuo metu viskas vyksta sklandžiai, ir mes vilties kupinomis akimis žiūrime į „Šokių Eurovizijos“ finalą.
Tikitės, kad jūsų meilės istorija sujaudins žmones ir padės laimėti?
Tikimės, kad mums padės viskas. Kad ta mūsų meilės istorija bus lyg grietinėlė stipriai, gerai kavai. Reikia, kad konkurse į mus atkreiptų dėmesį, o ne eitų parūkyti ar sumuštinį susitepti, kai šoka Lietuvos atstovai.
Koks jausmas grįžti į sceną?
Grįžtu į savo gyvenimą! Esu dar pilnesnė, kupina dar daugiau emocijų ir šviesos, turiu dar daugiau kuo pasidalyti. Kita vertus, per treniruotes vėl prisiminiau, koks Deividas gali būti šiurkštus, koks sunkus ir nekantrus mokytojas.
Ir tau, kaip mylimai moteriai, nuolaidų nėra?
Absoliučiai jokių! Šokių aikštelėje mes su Deividu visiškai atsiribojame nuo to, kad esame pora, stengiamės tik dirbti. Mūsų treneris juokauja: „Dėl to aš savo žmonos ir nemokau šokti, nors ji prašo. Paaiškinu paprastai: aš su tavimi dar nenoriu skirtis.“ Juk ant parketo būna visko: ir barnių, ir jausmų, ir ieškojimų. Ne taip koją pastatei!.. O aš kitaip nemoku!..
Kai su Deividu susitikote ant parketo, nuo jūsų meilės ir aistros salėje tiesiog įkaisdavo oras.
Dabar vėl spinduliuosite aistra?
Tada taip aistringai šokome ne tik dėl meilės. Pirmiausia yra meilė muzikai, šokiui, scenai. Šokyje pagrindinis elementas tikrai nėra meilė vienas kitam. O aistrą ir emocijas pasaugosime finalui. Kol kas mums su Deividu svarbu kuo geriau nušlifuoti judesius, pagerinti šokio techniką. Pirma reikia pakloti pamatus, o paskui jau dengsime stogą ir degsime žvakės ant palangės...
