Vardas, pavardė: Tadas Gryn.
Gimimo data, vieta: 1983 03 24, Alytus.
Šeiminė padėtis: nevedęs.
Pasiekimai: baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, šiuo metu studijuoja magistrantūroje; vaidino spektakliuose „Kelionė į kambario vidų“, „Kelias“, kino filme „Mano tėvas“, vaidina televizijos seriale „Nemylimi“.
Pagrindinis televizijos serialo „Nemylimi“ aktorius – gražuolis Tadas – jau gali būti drąsiai vadinamas naujuoju Lietuvos merginų svajonių jaunikiu.
– Neslepi, kad apie televiziją niekada nesvajojai, o šio vaidmens imtis sutikai tik todėl, kad nesėdėtumei be darbo.
– Taip, naujų darbų nebuvo numatyta, sustoti nenorėjau, todėl, ilgai svarstęs, priėmiau pasiūlymą televizijos seriale sukurti Viktoro vaidmenį. Nors visą mano širdį yra užvaldęs teatras, tačiau kur kitur galėčiau pasitreniruoti dirbti prieš filmavimo kamerą?! Esama nuomonių, kad vaidinti televizijos seriale – negarbingas reikalas, o aš sakau, kad tai labai gera aktorinė treniruotė.
– Jei teko skaityti interneto komentarus, turbūt jau žinai, kad Tave vadina naujuoju Lietuvos merginų svajonių jaunikiu.
– Ne, šito nežinojau. O komentarus kartą teko skaityti. Labiau norėčiau, kad ten ne mano išvaizdą žmonės aptarinėtų, o vertintų vaidybą.
– Kodėl toks jaunas, dailus ir talentingas vaikinas vis dar vienišas?
– Turbūt nėra laiko meilei. Kol kas mano gyvenime pirmą vietą užima darbas.
– O kada paskutinį kartą buvai pasimatyme?
– Oi, tikrai nebeatsimenu... Seniai... O vienišas esu jau kelerius metų. Bet juk labai gerai! Gyvenu vienas, darau, ką noriu, niekam nepriklausau (šypsosi).
– Minėjai, kad neskaitai spaudos ir nežiūri televizoriaus. Kodėl?
– Na, nesu aš visiškai atsiribojęs. Grįžtu namo, pasižiūriu „Žinias“. Man to užtenka, kad orientuočiausi, kas vyksta pasaulyje. Bet iš esmės įsijungiu aš tą dėžutę ir nesuprantu, ką žiūrėti. Juk nieko gera nerodo! O nuo geltonosios spaudos esu visiškai atsiribojęs.
– Bet žinai, kas tokia Natalija Zvonkė?
– Žinau (juokiasi). Ir dar žinau, kad kažkada buvo grupė „Bavarija“.
– Televizoriaus nežiūri, spaudos neskaitai. Ką veiki laisvalaikiu?
– Žaidžiu šachmatais, užsuku į krepšinio aikštelę, kartais į rankas paimu knygą. Šiuo metu skaitau Michailo Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ rusų kalba. Dažnai tenka ir virtuvėje kažką sumeistrauti. Firminis patiekalas? Salotos. Pagaminu per kelias minutes. Supjaustau daržoves ir galima sėsti prie stalo (juokiasi)!
– Teatras – Tavo vaikystės svajonė?
– Pirmiausia tokia mintis kilo mokantis šeštoje klasėje. Po kelerių metų šis noras praėjo, nes svajojau tapti krepšininku. Greitai supratau, kad juo netapsiu. Netrukus susižavėjau ekonomika, bet po metų vėl grįžau prie minties apie teatrą.
– Profesiją pasirinkai teisingai?
– Visokių minčių kyla, ypač kai nesiseka repeticijose. Baigęs mokyklą, aš trejus metus niekur nesimokiau, nes iš pradžių į aktorinį įstoti nepavyko – į egzaminą atvykau visiškai nepasiruošęs. Teko išbandyti įvairius darbus. Dirbau pardavėju-konsultantu drabužių parduotuvėje. Galiu atvirai pasakyti – galima išprotėti. Pirmus mėnesius buvo visai smagu, tačiau paskui supranti, kad jau nebenori su žmonėmis bendrauti. Tave pradeda nervinti drabužiai. Privalai lakstyti paskui kiekvieną klientą. Galiausiai prie žmonių jau nebeprieidavau, ypač prie tų, kurie, matau, ims man pasakoti savo asmenines problemas. Vėliau dirbau sandėlyje – mėnesį surinkinėjau prekes. Vėliau šiaip labai gerai laiką leidau – buvau „laisvo oro“ direktorius.
Kai metams bėgant supranti, kad nieko neveiki, neturi jokios profesijos, tada apima panika. Ačiū Dievui, kad galiausiai įstojau į Akademiją.
– Vienas Tavo kolega sakė, kad visi geri aktoriai yra alkoholikai. Kaip manai, tai tiesa?
– Šito nežinau. Nepažįstu visų aktorių. Asmeniškai aš darbe niekada negeriu, o ką daro kiti – man neįdomu.
– Jei nebūtumei aktorius...
– ...galėčiau dirbti bet ką, tačiau trumpai. Mėnesį dirbčiau, atsibostų – ieškočiau kito darbo. O šiaip visada svajojau išvažiuoti gyventi į šiltuosius kraštus.
– Čia didžiausia Tavo svajonė?
– Oi, svajonių turiu be galo daug, bet nesakysiu – neišsipildys. Reikia svajoti.
– O sukurti šeimą norėtumei?
– Kol kas esu per jaunas, todėl šią svajonę kuriam laikui užrakinau stalčiuje.
Aušra Štukytė (30): jo žmona bus laiminga
Su Tadu Gryn aktorė Aušra Štukytė jau kelerius metus vaidina „Kaukių akademijoje“. „Susipažinome Alytaus dramos teatre, vėliau netyčia susitikome Vilniuje, o dabar kartu dirbame. Mūsų humoro jausmas sutampa tiesiog idealiai. Kaip vyrui, jam galiu žerti daug komplimentų: ir gražus, ir mandagus, ir paslaugus... Ta mergina, kuriai atiteks Tadas, bus pati laimingiausia pasaulyje“, – gražių žodžių negaili Aušra.
Gimimo data, vieta: 1983 03 24, Alytus.
Šeiminė padėtis: nevedęs.
Pasiekimai: baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, šiuo metu studijuoja magistrantūroje; vaidino spektakliuose „Kelionė į kambario vidų“, „Kelias“, kino filme „Mano tėvas“, vaidina televizijos seriale „Nemylimi“.
Pagrindinis televizijos serialo „Nemylimi“ aktorius – gražuolis Tadas – jau gali būti drąsiai vadinamas naujuoju Lietuvos merginų svajonių jaunikiu.
– Neslepi, kad apie televiziją niekada nesvajojai, o šio vaidmens imtis sutikai tik todėl, kad nesėdėtumei be darbo.
– Taip, naujų darbų nebuvo numatyta, sustoti nenorėjau, todėl, ilgai svarstęs, priėmiau pasiūlymą televizijos seriale sukurti Viktoro vaidmenį. Nors visą mano širdį yra užvaldęs teatras, tačiau kur kitur galėčiau pasitreniruoti dirbti prieš filmavimo kamerą?! Esama nuomonių, kad vaidinti televizijos seriale – negarbingas reikalas, o aš sakau, kad tai labai gera aktorinė treniruotė.
– Jei teko skaityti interneto komentarus, turbūt jau žinai, kad Tave vadina naujuoju Lietuvos merginų svajonių jaunikiu.
– Ne, šito nežinojau. O komentarus kartą teko skaityti. Labiau norėčiau, kad ten ne mano išvaizdą žmonės aptarinėtų, o vertintų vaidybą.
– Kodėl toks jaunas, dailus ir talentingas vaikinas vis dar vienišas?
– Turbūt nėra laiko meilei. Kol kas mano gyvenime pirmą vietą užima darbas.
– O kada paskutinį kartą buvai pasimatyme?
– Oi, tikrai nebeatsimenu... Seniai... O vienišas esu jau kelerius metų. Bet juk labai gerai! Gyvenu vienas, darau, ką noriu, niekam nepriklausau (šypsosi).
– Minėjai, kad neskaitai spaudos ir nežiūri televizoriaus. Kodėl?
– Na, nesu aš visiškai atsiribojęs. Grįžtu namo, pasižiūriu „Žinias“. Man to užtenka, kad orientuočiausi, kas vyksta pasaulyje. Bet iš esmės įsijungiu aš tą dėžutę ir nesuprantu, ką žiūrėti. Juk nieko gera nerodo! O nuo geltonosios spaudos esu visiškai atsiribojęs.
– Bet žinai, kas tokia Natalija Zvonkė?
– Žinau (juokiasi). Ir dar žinau, kad kažkada buvo grupė „Bavarija“.
– Televizoriaus nežiūri, spaudos neskaitai. Ką veiki laisvalaikiu?
– Žaidžiu šachmatais, užsuku į krepšinio aikštelę, kartais į rankas paimu knygą. Šiuo metu skaitau Michailo Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ rusų kalba. Dažnai tenka ir virtuvėje kažką sumeistrauti. Firminis patiekalas? Salotos. Pagaminu per kelias minutes. Supjaustau daržoves ir galima sėsti prie stalo (juokiasi)!
– Teatras – Tavo vaikystės svajonė?
– Pirmiausia tokia mintis kilo mokantis šeštoje klasėje. Po kelerių metų šis noras praėjo, nes svajojau tapti krepšininku. Greitai supratau, kad juo netapsiu. Netrukus susižavėjau ekonomika, bet po metų vėl grįžau prie minties apie teatrą.
– Profesiją pasirinkai teisingai?
– Visokių minčių kyla, ypač kai nesiseka repeticijose. Baigęs mokyklą, aš trejus metus niekur nesimokiau, nes iš pradžių į aktorinį įstoti nepavyko – į egzaminą atvykau visiškai nepasiruošęs. Teko išbandyti įvairius darbus. Dirbau pardavėju-konsultantu drabužių parduotuvėje. Galiu atvirai pasakyti – galima išprotėti. Pirmus mėnesius buvo visai smagu, tačiau paskui supranti, kad jau nebenori su žmonėmis bendrauti. Tave pradeda nervinti drabužiai. Privalai lakstyti paskui kiekvieną klientą. Galiausiai prie žmonių jau nebeprieidavau, ypač prie tų, kurie, matau, ims man pasakoti savo asmenines problemas. Vėliau dirbau sandėlyje – mėnesį surinkinėjau prekes. Vėliau šiaip labai gerai laiką leidau – buvau „laisvo oro“ direktorius.
Kai metams bėgant supranti, kad nieko neveiki, neturi jokios profesijos, tada apima panika. Ačiū Dievui, kad galiausiai įstojau į Akademiją.
– Vienas Tavo kolega sakė, kad visi geri aktoriai yra alkoholikai. Kaip manai, tai tiesa?
– Šito nežinau. Nepažįstu visų aktorių. Asmeniškai aš darbe niekada negeriu, o ką daro kiti – man neįdomu.
– Jei nebūtumei aktorius...
– ...galėčiau dirbti bet ką, tačiau trumpai. Mėnesį dirbčiau, atsibostų – ieškočiau kito darbo. O šiaip visada svajojau išvažiuoti gyventi į šiltuosius kraštus.
– Čia didžiausia Tavo svajonė?
– Oi, svajonių turiu be galo daug, bet nesakysiu – neišsipildys. Reikia svajoti.
– O sukurti šeimą norėtumei?
– Kol kas esu per jaunas, todėl šią svajonę kuriam laikui užrakinau stalčiuje.
Aušra Štukytė (30): jo žmona bus laiminga
Su Tadu Gryn aktorė Aušra Štukytė jau kelerius metus vaidina „Kaukių akademijoje“. „Susipažinome Alytaus dramos teatre, vėliau netyčia susitikome Vilniuje, o dabar kartu dirbame. Mūsų humoro jausmas sutampa tiesiog idealiai. Kaip vyrui, jam galiu žerti daug komplimentų: ir gražus, ir mandagus, ir paslaugus... Ta mergina, kuriai atiteks Tadas, bus pati laimingiausia pasaulyje“, – gražių žodžių negaili Aušra.
