Po ilgamečių studijų Artimuosiuose Rytuose teologas, turintis svajonę kada nors tapti dvasininku, ir šeimos santykių konsultantas Tomas Girdzijauskas sako, jog kertinis laimės akmuo yra stiprūs ir šilti santykiai šeimoje.
Viename interviu jus pristatė kaip žmogų, radusį laimingo vedybinio gyvenimo formulę. Ar tokia egzistuoja?
Visų laikų šeimos ekspertai ir šventi tekstai tiesiai šviesiai sako, jog visos skyrybos vyksta tik dėl vienos esminės priežasties – sutuoktinio pareigų nevykdymo. Šios pamatinės pareigos nepasikeitė per amžių amžius, tačiau vyrui ir moteriai yra visiškai skirtingos. Tarp šių pareigų yra vienas bendrumas: teikti vien malonumą savo sutuoktiniui ir neteikti net mažiausio skausmo. Duoti sutuoktiniui tai, ko jis iš tikrųjų nori, o ne tai, ką savo nuožiūra patogu jam duoti. Tai besąlygiška tarnystė svarbiausiam žmogui pasaulyje. Indijoje sakoma: vyras turi elgtis su žmona kaip tarnas su karaliene, žmona turi elgtis su vyru kaip tarnaitė su karaliumi – toks yra idealus, karališkas santykis poroje.
Tai taip paprasta ir kartu sudėtinga...
Jei kalbėtume išsamiau, vyrai ir moterys turi išmokti vieną bendrą pamoką apie jausmus, arba širdžių kalbą. Didžiausia gyvenimo pilnatvė ir laimė yra pasiekiama tik per tradicinę šeimą. Tačiau norėdamas pasiekti tokį pilnatvės lygmenį žmogus turi sumokėti tam tikrą kainą, t. y. paaukoti savo egoizmą ir norą rūpintis tik savimi, tik savo poreikiais. Norint visą gyvenimą turėti šalia savęs partnerį, pagalbininką, draugą, būtina dovanoti jam ne dalį savo jėgų, laiko, pinigų, jausmų, dėmesio, bet visą save be išlygų. Egoizmas yra vienintelė kliūtis. Todėl tiems, kurie nori rasti raktą į laimę, būtina perprasti amžiną visame pasaulyje galiojančią vyrų ir moterų psichologijos ABC.
Turite omenyje skirtingus vyriškąjį ir moteriškąjį pradus? Bet ar įmanoma susikalbėti „Marsui“ su „Venera“?
Taip. Indų braminai teigia, kad tik per šių dviejų pradų pažinimą atsiskleidžia visos Gyvenimo ir Gamtos paslaptys. Kadangi šios dvi gamtos jėgos yra visiškai priešingos viena kitai savo esme, tik skausmas arba gyvenimo išmintis laipsniškai atveria sutuoktiniams akis. Vyriškasis ir moteriškasis gamtos pradas apskritai yra antra didžiausia gyvenimo ir mokslo paslaptis. Ir šios dvi priešingybės gali susikalbėti vien širdžių kalba, kurią įmanoma ir reikia išmokti kiekvienai porai.
Ar visiems tinka tas pats receptas?
Taip, jis yra amžinas ir universalus, jį skirtingais žodžiais pasakoja visos pasaulio tautos. Šį receptą svarbu perpasakoti suprantama kalba atskirai vyrams ir moterims, taip pat ir atskiroms amžiaus grupėms.
Partnerystę galima palyginti su kasdieniu sunkiu darbu...
Taip. Žinios suteikia žmogui išminties. Pati sunkiausia ir daugiausia pastangų reikalaujanti šeimos santykių pamoka yra pykčio tramdymas, pykčio paslapčių išmanymas, įgūdis dozuoti, valdyti, nukreipti, silpninti ar net ir stiprinti negatyvias emocijas. Nesugebėdami suvaldyti jų, mes akimirksniu galime sugriauti tai, ką kūrėme daugelį metų. Iš tikrųjų vieninteliam savo žmogui, gyvenimo partneriui, būtina atiduoti visas jėgas ir pastangas, ir tai veda į didžiausią laimę gyvenime.
Ką patartumėte poroms, kurių santuoka pakibo ant plauko?
Didžiausią dėmesį reikėtų kreipti į tarpusavio pokalbių intonaciją ir net aštriausiais klausimais kalbėti tik pagarbiu, nuolankiu, ramiu tonu.
Antra, skubiai studijuoti laiko išbandytas tradicines žinias apie vyrų moterų bendravimą. Pasikliauti reikėtų tik pasaulinio lygio autoritetais, kurie paprastais žodžiais paaiškina amžinas tiesas.
Trečia, svarbu išsiaiškinti amžinas sutuoktinio pareigas ir jas vykdyti. Pamatyti save vyro ar žmonos „kailyje“. Argi taip sunku paklausti mylimo žmogaus, kas jam nepatinka, ką turiu keisti savo elgesyje ir santykiuose. Mėginti nuspėti, ko jis trokšta, bet galbūt nemoka išreikšti žodžiais.
Dažnai šeimą išsaugoti norinčios moterys mano, kad geriausias tam būdas – susilaukti kūdikio. Ar tai išties veiksminga?
Jeigu santykių krizė kyla tik dėl to, kad vyras nori vaikų, o moteris delsia, tik tuo atveju vaikas sustiprina ryšį ir gelbsti šeimą.
Tačiau kitais atvejais toks elgesys dažniausiai viena didžiausių klaidų. Pagrindinis šeimą stiprinantis faktorius yra gebėjimas suvokti, kad pats svarbiausias asmuo pasaulyje yra sutuoktinis. T. y. nei vaikai, nei jokie kiti žmonės negali būti sulyginami ar pastatomi aukščiau už gyvenimo partnerį.
Ir svarbu nepamiršti, kad norint vaiką užauginti laimingu žmogumi būtinas kuo stipresnis tėvų tarpusavio ryšys. Vaikai pasiduoda auklėjimui tik tiek, kiek tėvai sutaria tarpusavyje dėl auklėjimo metodų ir apskritai kiek vieninga jų nuomonė. Antraip vaikas ima valdyti tėvus. Arba dar blogiau – prarandamas ryšys su atžala.
Kokias išskirtumėte didžiausias vyrų ir moterų šeimoje daromas klaidas?
Tipiška bendra klaida – naivus iliuzinis manymas, jog šeimos stabilumui ir laimei pakanka spontaniškų, vienkartinių meilės jausmų išlydžių. Iš tiesų be sąmoningų pastangų emocinis ryšys su partneriu silpsta.
Didžiausios moterų klaidos – nepagarba vyro nuomonei, nesąmoningas jo autoriteto menkinimas. Nuolatinis priekaištavimas dėl vieno ir to paties dalyko – vienas geriausių būdų nutraukti emocinį ryšį, pastūmėti vyrą į kitos moters paieškas ir greitai sugriauti šeimą savo rankomis.
Na, o vyras moteriai turi nuolat skirti visą savo energiją, pinigus, dėmesį ir gerbti ją labiau nei save. Dauguma vyrų nesuvokia, kokias milžiniškas pastangas moteris deda dėl savo vyro, todėl jie nevertina moterų atsidavimo. Kita katastrofinė vyrų klaida – švelnumo stoka. Taip pat nenoras įsigilinti, ko iš tiesų intymiajame gyvenime trokšta moteris.
Laimingai santuokai vien meilės neužtenka?..
Jei meilę vadinsime biologiniu impulsu ir aistra, vien to laimingai santuokai neužtenka. Tai rodo statistika, gyvenimo praktika bei per amžius sukaupta išmintis. 50–60 procentų aistros suvestų porų išyra. Todėl labai svarbu prieš santuoką ne tik atskleisti savo pasaulėžiūrą (ypač religiją), gyvenimo būdą, požiūrį į vaikus ir jų auklėjimą, pinigus, bet ir išpažinti savo žalingus įpročius, trūkumus ir ydas. O visų geriausia – paklausyti tėvų nuomonės.
Meilė plačiąja prasme yra besąlygiškas rūpinimasis kitu žmogumi, energijos, dėmesio, jėgų atidavimas nesitikint už tai atlygio. Jei būtent taip elgtųsi sutuoktiniai, to pakaktų šeimos laimei. Tačiau daugeliui suaugusių žmonių rūpintis kitu kaip savimi yra visų sunkiausia.
Ką manote apie populiarėjančias santuokas, kai vienas iš partnerių daug vyresnis?
Atsakysiu kitu kampu: pagal gamtą, šeimą reikia kurti kuo anksčiau, kai tik ateina lytinė branda. Tada jaunas žmogus gali saugiau pereiti iš tėvų lizdo į savąjį ir išvengti rimtų seksualinių klaidų. Kita vertus, pusės amžiaus skirtumas gerai tokiu atveju, kai vyras yra vyresnis už moterį. Nes moterys bręsta greičiau. Net mokykloje mergaitės būna visa galva pranašesnės už vienmečius berniukus. Tačiau, mano manymu, jei vyresnė yra moteris, tokia šeima rečiau išsilaiko ilgai.
Kur sėmėtės žinių?
Studijavau Lietuvos universitetuose, kol vieną dieną į rankas pateko net penkių didžiųjų senovės civilizacijų archeologinis knygų lobis iš Egipto. Jis perkėlė mane į visiškai naują žinių lygmenį ir nuo tada pradėjau studijuoti vien tik senuosius Viduržemio ir Rytų civilizacijų šventus tekstus originalo kalba (kitokių nelabai ir buvo). Tapo akivaizdu, kad žmonija nuolat atranda senas gyvenimo tiesas ir pasaulyje nėra nieko nauja. Tai iš esmės pakeitė mano nuomonę apie šių dienų akademinį mokslą. Naudoju ypatingus mokymosi metodus: autodidaktiką ir viso gyvenimo studijų strategiją, greitojo mokymosi metodus, nuolat mokausi kokios nors naujos kalbos. Šiuo metu Izraelio atvirajame universitete neakivaizdžiai studijuoju Artimųjų Rytų ekonomiką ir kultūrą.
Ar pats turite šeimą, vaikų?
Turiu du vaikus. Turėjau šeimą, bet ji iširo. Tai mane atvedė prie įnirtingų studijų, ilgų bandymų perprasti vyrų ir moterų psichologiją. Tik palyginti neseniai išdrįsau pasakyti sau, kad jau suprantu šio sudėtingo reikalo esmę ir žinau, kaip tas žinias pritaikyti. Per seminarus ir konsultacijas jau labai retai išgirstu klausimų, į kuriuos nežinočiau atsakymo. Todėl tik neseniai priėmiau sprendimą kurti naują šeimą.
Dažnai manęs klausia, ar radau laimingo gyvenimo receptą. Nors jo sudėtinių dalių yra daug, pasakysiu, jog šeimos vaidmuo siekiant laimės yra esminis.
Viename interviu jus pristatė kaip žmogų, radusį laimingo vedybinio gyvenimo formulę. Ar tokia egzistuoja?
Visų laikų šeimos ekspertai ir šventi tekstai tiesiai šviesiai sako, jog visos skyrybos vyksta tik dėl vienos esminės priežasties – sutuoktinio pareigų nevykdymo. Šios pamatinės pareigos nepasikeitė per amžių amžius, tačiau vyrui ir moteriai yra visiškai skirtingos. Tarp šių pareigų yra vienas bendrumas: teikti vien malonumą savo sutuoktiniui ir neteikti net mažiausio skausmo. Duoti sutuoktiniui tai, ko jis iš tikrųjų nori, o ne tai, ką savo nuožiūra patogu jam duoti. Tai besąlygiška tarnystė svarbiausiam žmogui pasaulyje. Indijoje sakoma: vyras turi elgtis su žmona kaip tarnas su karaliene, žmona turi elgtis su vyru kaip tarnaitė su karaliumi – toks yra idealus, karališkas santykis poroje.
Tai taip paprasta ir kartu sudėtinga...
Jei kalbėtume išsamiau, vyrai ir moterys turi išmokti vieną bendrą pamoką apie jausmus, arba širdžių kalbą. Didžiausia gyvenimo pilnatvė ir laimė yra pasiekiama tik per tradicinę šeimą. Tačiau norėdamas pasiekti tokį pilnatvės lygmenį žmogus turi sumokėti tam tikrą kainą, t. y. paaukoti savo egoizmą ir norą rūpintis tik savimi, tik savo poreikiais. Norint visą gyvenimą turėti šalia savęs partnerį, pagalbininką, draugą, būtina dovanoti jam ne dalį savo jėgų, laiko, pinigų, jausmų, dėmesio, bet visą save be išlygų. Egoizmas yra vienintelė kliūtis. Todėl tiems, kurie nori rasti raktą į laimę, būtina perprasti amžiną visame pasaulyje galiojančią vyrų ir moterų psichologijos ABC.
Turite omenyje skirtingus vyriškąjį ir moteriškąjį pradus? Bet ar įmanoma susikalbėti „Marsui“ su „Venera“?
Taip. Indų braminai teigia, kad tik per šių dviejų pradų pažinimą atsiskleidžia visos Gyvenimo ir Gamtos paslaptys. Kadangi šios dvi gamtos jėgos yra visiškai priešingos viena kitai savo esme, tik skausmas arba gyvenimo išmintis laipsniškai atveria sutuoktiniams akis. Vyriškasis ir moteriškasis gamtos pradas apskritai yra antra didžiausia gyvenimo ir mokslo paslaptis. Ir šios dvi priešingybės gali susikalbėti vien širdžių kalba, kurią įmanoma ir reikia išmokti kiekvienai porai.
Ar visiems tinka tas pats receptas?
Taip, jis yra amžinas ir universalus, jį skirtingais žodžiais pasakoja visos pasaulio tautos. Šį receptą svarbu perpasakoti suprantama kalba atskirai vyrams ir moterims, taip pat ir atskiroms amžiaus grupėms.
Partnerystę galima palyginti su kasdieniu sunkiu darbu...
Taip. Žinios suteikia žmogui išminties. Pati sunkiausia ir daugiausia pastangų reikalaujanti šeimos santykių pamoka yra pykčio tramdymas, pykčio paslapčių išmanymas, įgūdis dozuoti, valdyti, nukreipti, silpninti ar net ir stiprinti negatyvias emocijas. Nesugebėdami suvaldyti jų, mes akimirksniu galime sugriauti tai, ką kūrėme daugelį metų. Iš tikrųjų vieninteliam savo žmogui, gyvenimo partneriui, būtina atiduoti visas jėgas ir pastangas, ir tai veda į didžiausią laimę gyvenime.
Ką patartumėte poroms, kurių santuoka pakibo ant plauko?
Didžiausią dėmesį reikėtų kreipti į tarpusavio pokalbių intonaciją ir net aštriausiais klausimais kalbėti tik pagarbiu, nuolankiu, ramiu tonu.
Antra, skubiai studijuoti laiko išbandytas tradicines žinias apie vyrų moterų bendravimą. Pasikliauti reikėtų tik pasaulinio lygio autoritetais, kurie paprastais žodžiais paaiškina amžinas tiesas.
Trečia, svarbu išsiaiškinti amžinas sutuoktinio pareigas ir jas vykdyti. Pamatyti save vyro ar žmonos „kailyje“. Argi taip sunku paklausti mylimo žmogaus, kas jam nepatinka, ką turiu keisti savo elgesyje ir santykiuose. Mėginti nuspėti, ko jis trokšta, bet galbūt nemoka išreikšti žodžiais.
Dažnai šeimą išsaugoti norinčios moterys mano, kad geriausias tam būdas – susilaukti kūdikio. Ar tai išties veiksminga?
Jeigu santykių krizė kyla tik dėl to, kad vyras nori vaikų, o moteris delsia, tik tuo atveju vaikas sustiprina ryšį ir gelbsti šeimą.
Tačiau kitais atvejais toks elgesys dažniausiai viena didžiausių klaidų. Pagrindinis šeimą stiprinantis faktorius yra gebėjimas suvokti, kad pats svarbiausias asmuo pasaulyje yra sutuoktinis. T. y. nei vaikai, nei jokie kiti žmonės negali būti sulyginami ar pastatomi aukščiau už gyvenimo partnerį.
Ir svarbu nepamiršti, kad norint vaiką užauginti laimingu žmogumi būtinas kuo stipresnis tėvų tarpusavio ryšys. Vaikai pasiduoda auklėjimui tik tiek, kiek tėvai sutaria tarpusavyje dėl auklėjimo metodų ir apskritai kiek vieninga jų nuomonė. Antraip vaikas ima valdyti tėvus. Arba dar blogiau – prarandamas ryšys su atžala.
Kokias išskirtumėte didžiausias vyrų ir moterų šeimoje daromas klaidas?
Tipiška bendra klaida – naivus iliuzinis manymas, jog šeimos stabilumui ir laimei pakanka spontaniškų, vienkartinių meilės jausmų išlydžių. Iš tiesų be sąmoningų pastangų emocinis ryšys su partneriu silpsta.
Didžiausios moterų klaidos – nepagarba vyro nuomonei, nesąmoningas jo autoriteto menkinimas. Nuolatinis priekaištavimas dėl vieno ir to paties dalyko – vienas geriausių būdų nutraukti emocinį ryšį, pastūmėti vyrą į kitos moters paieškas ir greitai sugriauti šeimą savo rankomis.
Na, o vyras moteriai turi nuolat skirti visą savo energiją, pinigus, dėmesį ir gerbti ją labiau nei save. Dauguma vyrų nesuvokia, kokias milžiniškas pastangas moteris deda dėl savo vyro, todėl jie nevertina moterų atsidavimo. Kita katastrofinė vyrų klaida – švelnumo stoka. Taip pat nenoras įsigilinti, ko iš tiesų intymiajame gyvenime trokšta moteris.
Laimingai santuokai vien meilės neužtenka?..
Jei meilę vadinsime biologiniu impulsu ir aistra, vien to laimingai santuokai neužtenka. Tai rodo statistika, gyvenimo praktika bei per amžius sukaupta išmintis. 50–60 procentų aistros suvestų porų išyra. Todėl labai svarbu prieš santuoką ne tik atskleisti savo pasaulėžiūrą (ypač religiją), gyvenimo būdą, požiūrį į vaikus ir jų auklėjimą, pinigus, bet ir išpažinti savo žalingus įpročius, trūkumus ir ydas. O visų geriausia – paklausyti tėvų nuomonės.
Meilė plačiąja prasme yra besąlygiškas rūpinimasis kitu žmogumi, energijos, dėmesio, jėgų atidavimas nesitikint už tai atlygio. Jei būtent taip elgtųsi sutuoktiniai, to pakaktų šeimos laimei. Tačiau daugeliui suaugusių žmonių rūpintis kitu kaip savimi yra visų sunkiausia.
Ką manote apie populiarėjančias santuokas, kai vienas iš partnerių daug vyresnis?
Atsakysiu kitu kampu: pagal gamtą, šeimą reikia kurti kuo anksčiau, kai tik ateina lytinė branda. Tada jaunas žmogus gali saugiau pereiti iš tėvų lizdo į savąjį ir išvengti rimtų seksualinių klaidų. Kita vertus, pusės amžiaus skirtumas gerai tokiu atveju, kai vyras yra vyresnis už moterį. Nes moterys bręsta greičiau. Net mokykloje mergaitės būna visa galva pranašesnės už vienmečius berniukus. Tačiau, mano manymu, jei vyresnė yra moteris, tokia šeima rečiau išsilaiko ilgai.
Kur sėmėtės žinių?
Studijavau Lietuvos universitetuose, kol vieną dieną į rankas pateko net penkių didžiųjų senovės civilizacijų archeologinis knygų lobis iš Egipto. Jis perkėlė mane į visiškai naują žinių lygmenį ir nuo tada pradėjau studijuoti vien tik senuosius Viduržemio ir Rytų civilizacijų šventus tekstus originalo kalba (kitokių nelabai ir buvo). Tapo akivaizdu, kad žmonija nuolat atranda senas gyvenimo tiesas ir pasaulyje nėra nieko nauja. Tai iš esmės pakeitė mano nuomonę apie šių dienų akademinį mokslą. Naudoju ypatingus mokymosi metodus: autodidaktiką ir viso gyvenimo studijų strategiją, greitojo mokymosi metodus, nuolat mokausi kokios nors naujos kalbos. Šiuo metu Izraelio atvirajame universitete neakivaizdžiai studijuoju Artimųjų Rytų ekonomiką ir kultūrą.
Ar pats turite šeimą, vaikų?
Turiu du vaikus. Turėjau šeimą, bet ji iširo. Tai mane atvedė prie įnirtingų studijų, ilgų bandymų perprasti vyrų ir moterų psichologiją. Tik palyginti neseniai išdrįsau pasakyti sau, kad jau suprantu šio sudėtingo reikalo esmę ir žinau, kaip tas žinias pritaikyti. Per seminarus ir konsultacijas jau labai retai išgirstu klausimų, į kuriuos nežinočiau atsakymo. Todėl tik neseniai priėmiau sprendimą kurti naują šeimą.
Dažnai manęs klausia, ar radau laimingo gyvenimo receptą. Nors jo sudėtinių dalių yra daug, pasakysiu, jog šeimos vaidmuo siekiant laimės yra esminis.
