„Gyvenimas kaip gyvenimas“, – apie save sako Audronė. Tačiau jos kelias driekiasi nuo pedagogikos studijų ir darbo televizorių gamykloje iki filmavimo aikštelių bei podiumo. Pokalbio metu netrukus 68-erių sulauksianti moteris pabrėžia smalsumą ir norą išbandyti tai, kas anksčiau atrodė skirta kitiems.
„Mano gyvenime viskas nutinka netikėtai ir aš tuo džiaugiuosi – sutikau tiek daug įdomių žmonių ir patyriau tai, ko niekada nebuvau planavusi“, – pasakoja ji.
Į pirmąjį filmavimą Audronę pakvietė kolegė. Tuomet turėjusi laisvo laiko, ji sutiko pabandyti. Vėliau atsirado fotosesijų, naujų pažinčių ir kvietimų, kol filmavimo aikštelės tapo įprasta kasdienybės dalimi. Intensyviausiais metais filmavimų skaičius siekė net šimtą.
Už kelių ekrano sekundžių kartais slypėdavo visa darbo diena, ilgas pasiruošimas ar ištvermės reikalaujančios užduotys.
Audronei teko kurti vasaros nuotaiką prie baseino dainininko Sauliaus Prūsaičio muzikiniame klipe „Namo reiks pareit“, kai aplinkiniai vilkėjo striukes. O štai kitame filmavime ji šoko ant maždaug trijų metrų aukščio judančios konstrukcijos, prisisegusi saugos diržais.
SAULIUS PRŪSAITIS – Namo reiks pareit
Šiandien kvietimus ji renkasi atidžiau.
„Dabar renkuosi tik reklamas ir muzikinius klipus. Man čia įdomiau, trumpiau“, – sako Audronė. Prieš kamerą jaudulio beveik nebeliko: filmuotis ji eina kaip į darbą.
Podiumas jos gyvenime taip pat atsirado netikėtai sulaukus drabužių dizainerės Ingos Skripkos kvietimo. Iki tol Audronė madą pažinojo iš užkulisių: stebėdavo kolekcijų kūrimą, pristatymus ir padėdavo pasiruošti kitiems.
„Pirmą kartą visada baisu, nes nežinai, kas laukia, bet reikia pabandyti. Iki tol neturėjau nė minties, kad kada nors eisiu podiumu ar filmuosiuosi“, – prisimena ji.
Po pasirodymo Vilniaus mados savaitėje Audronės ryšis su Inga Skripka tęsiasi ir toliau – ji tapo dizainerės tautinių kaklaraiščių veidu. Drabužių kūrėja Lietuvos kultūrinį paveldą saugo jau daugybė metų sujungiant tradicijas ir šiuolaikinį kostiumo dizainą – atradus savo pačios močiutės rankomis austus audeklus.
Grožio pajautimą ji sieja su šeima – siūti mokėjusiomis mama ir močiute. Nors ryškūs įvaizdžiai galėtų sudaryti didelės drabužinės įspūdį, Audronė tikina turinti nedidelę spintą.
„Nereikia labai daug drabužių ir daugybės spintų. Reikia išmokti derinti: tas pats drabužis su dešimčia kitų gali kiekvieną kartą atrodyti vis kitaip“, – įsitikinusi ji.
Paklausta, kas padeda išlaikyti norą veikti, Audronė atsako trumpai: „Judėti, judėti, judėti.“ Jos planuose tebėra kelionės, susitikimai su artimaisiais ir naujos patirtys. „Aš daug dar ko nemačiau“, – sako ji.
Visą interviu su Audrone Lauciene skaitykite naujausiame žurnalo „Ji“ numeryje.








