Sekite 15min Google
Martynas Gaubas skulptūrą „Lietuvaitė" sukūrė 2020 ir metais ir tuo metu ji buvo eksponuojama skirtingose Lietuvos erdvėse. Paskutinį kartą, rugpjūčio 19-22 dienomis „Lietuvaitė" buvo eksponuojama Kaišiadoryse. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo ir Kaišiadorių kultūros centras.
„Pastarosiomis dienomis prie Kaišiadorių kultūros centro eksponuojama Martyno Gaubo skulptūra „Lietuvaitė“ sulaukė daug dėmesio ir skirtingų vertinimų. Ją aplankantys kaišiadoriečiai ir miesto svečiai rodo, kad gyvas susitikimas su kūriniu ir nuomonių įvairovė yra platesni nei vien komentarai socialiniuose tinkluose.
Prie kultūros centro – natūralios kultūros ir meno erdvės – kūrinys įgyja kontekstą, kuriame gali skatinti kalbėtis, mąstyti ir kelti klausimus. Žinodami, kad ši skulptūra gali sulaukti skirtingų reakcijų, rugpjūčio 19 d. festivalio „ARS MIX“ metu surengėme diskusiją „Lietuvaitė: kaip suprasti šiuolaikinį meną?“. Joje vyko pagarbus ir atviras dialogas tarp menotyrininkės Evelinos Januškaitės, autoriaus Martyno Gaubo, meno vadybininkių Elenos Prusakovos ir Gintarės Masteikaitės, Kaišiadorių muziejaus direktoriaus Olijardo Lukoševičiaus bei Kaišiadorių kultūros centro direktorės Linos Brazionienės.
2019 m. sukurtas kūrinys jau buvo eksponuotas įvairiose Lietuvos erdvėse, o šiuolaikinio meno dienų „ARS MIX“ metu atkeliavo ir į Kaišiadoris. Šiuolaikinis menas neprivalo visiems patikti ar atitikti klasikinio grožio sampratos – jis gali kelti klausimus, siūlyti kitokį žvilgsnį ir būti vertinamas labai skirtingai", - rašoma po įrašu.
Įrašą galite pamatyti čia
Kaip teigė A.Manchester, ji apie skulptūrą sužinojo iš savo mamos. Moteris neslepia – pamatytas vaizdas ją suglumino. Apie tai ji prabilo socialiniame tinkle „Instagram“.
„Esu už kūrybos laisvę ir šiuolaikinį meną, tačiau šiuo atveju man iš tiesų sunku tai priimti. Suprantu, kad šiuolaikinis menas gali provokuoti ir kelti diskusijas, tačiau vadinti šią skulptūrą „Lietuvaite“ ir eksponuoti ją viešoje erdvėje man atrodo visiškai netinkama. Man kliūva ne moters kūnas. Kliūva žeminanti poza, pats pavadinimas ir kontekstas.
Galerijos yra vieta provokuojančiam menui, kur žmogus pats pasirenka, ar nori jį pamatyti. Tačiau viešosios erdvės priklauso mums visiems – taip pat ir vaikams. Provokacija savaime nėra pažanga. Lietuva turi nepaprastai gražią ir turtingą kultūrinę tapatybę. Man norėtųsi, kad mūsų viešosiose erdvėse ji būtų atspindima su daugiau pagarbos ir orumo“, – socialiniame tinkle „Instagram“ rašė Asta.
Naujienų portalui Žmonės.lt susisiekus su Asta, ji plačiau pakomentavo savo poziciją. Paaiškėjo, kad apie diskusijų objektu tapusį kūrinį ji sužinojo iš artimųjų.
„Apie šią skulptūrą sužinojau iš savo mamos – ji man ją parodė, ir turiu pripažinti, kad pirmoji reakcija buvo labai nemaloni. Pati nuogybė manęs netrikdo – moters kūnas mene nėra problema. Taip pat esu už kūrybos ir saviraiškos laisvę“, – pasakojo Asta.
Tačiau net ir palaikydama menininkų laisvę, ji pabrėžė, kad „Lietuvaitės“ atveju visuma ją tiesiog suglumino: „Šiuo atveju mane suglumino visa visuma – nuogybė, mano akimis žeminanti poza, pavadinimas „Lietuvaitė“ ir tai, kad kūrinys eksponuojamas viešoje erdvėje. Man toks derinys sukūrė nemalonų ir nepagarbų lietuvės moters vaizdinį. Man svarbus ir pats eksponavimo kontekstas. Viena yra tokį kūrinį matyti galerijoje ar kitoje uždaroje meno erdvėje, į kurią žmogus ateina sąmoningai.“
Moters nuomone, eksponuojant kūrinius ten, kur vaikšto šeimos ir vaikai, atsakomybė turėtų būti didesnė: „Visai kas kita – vieša erdvė, kurioje lankosi įvairaus amžiaus žmonės, šeimos ir vaikai. Mano nuomone, tokioje vietoje turėtų būti atsakingai vertinama ne tik meninė idėja, bet ir tai, kokį vaizdinį kūrinys kuria.“
Garsi moteris neslėpė, kad tokios šiuolaikinio meno apraiškos jai kelia nusivylimą.
„Visa tai sukėlė ir tam tikrą nusivylimą tuo, kaip šiandien kartais suprantama provokacija, menas ir estetika. Suprantu, kad šiuolaikinis menas gali provokuoti ir skatinti diskusijas, tačiau nemanau, kad vien šokiruoti savaime yra meninė vertė. Man norėtųsi, kad net ir provokuojantis menas išlaikytų jautrumą, estetiką ir pagarbą tam, ką pasirenka reprezentuoti“, – Žmonės.lt pasakojo pašnekovė.
Galiausiai ji priminė, kad diskusija ir kritika yra neatsiejama laisvos visuomenės dalis. Nors menininkas turi pilną teisę į saviraišką, publika taip pat turi teisę į vertinimą.
„Žinoma, kiekvienas kūrinį gali vertinti savaip. Tačiau lygiai taip pat, kaip menininkas turi teisę kurti ir provokuoti, visuomenė turi teisę į kūrinį reaguoti ir jį kritikuoti“, – teigė ji.
Prieštaringai vertinama ne pirmą kartą
Primename, kad M.Gaubo skulptūra „Lietuvaitė“ jau ne pirmą kartą sulaukia kritikos.
2020 metais 15min kalbintas M.Gaubas teigė, kad jį nustebino kai kurios reakcijos į skulptūrą.
„Tarkime, kad kažkam ten yra šlykštus toks kūnas. Man, nežinau, labai baisiai nuskamba. Aš nežinau, gal ten žmonės ir nuoširdžiai sako. Tai ką, jie galvoja, kad tokį žmogų sutinki, tai juo šlykštėtis reikia, ar kas?“ – tuomet stebėjosi menininkas.
Tai, kad skulptūros sulaukia diskusijų, menininko nuomone, nėra blogai.
„Nežinau, aš pats labai daug apie tai galvoju pastaruoju metu. Kodėl, pavyzdžiui, vieni taip asmeniškai sureaguoja ir priima kaip įžeidimą? Ir apskritai apie tą kūno kultą man daug visokių tokių minčių. Labai keistų išgirdau pasisakymų. Nežinau, man tai labai baisiai skamba viskas“, – 2020 metais pabrėžė jis.
M.Gaubas sakė, kad prieš tai jam atrodė, jog „Lietuvaitė“ – simpatiška, savimi pasitikinti moteris.
„Visiems viskas suėjo – kaip į skulptūrą buvo pažiūrėta. Dabar toks yra požiūris nebe kaip į skulptūrą. Atrodo, kad aš tikrą moterį išrengiau, čia nėra skulptūra, ir dabar visiems sakau: „Tyčiokitės.“ Visiškai ne su ta idėja buvo daryta. Kažkaip keistokai, man pačiam buvo atradimas, kad nemažai žmonių taip reaguoja“, – kalbėjo jis.
