Abejojama ir skiepais nuo gripo, ir kūdikių skiepijimo nauda. Kaip yra iš tikrųjų?
Kaip veikia skiepai?
Mokslininkai, apdovanoti Nobelio premija imunologijos srityje, išsiaiškino, kaip veikia žmogaus organizmo apsauga nuo infekcinių ligų. Pasirodo, organizmas atskiria „savus“ audinius nuo svetimų, o imuninė sistema nuolatos „stebi“, ar horizonte nepasirodė „svetimų“ struktūrų, kurias nedelsdamas sunaikina. Tai įsirėžia imuninėje „atmintyje“, kuri pakartotinai susidūrus su tokiais pačiais mikroorganizmais, greičiau „organizuoja“ gynybą.
Taip pat veikia ir skiepai: pirmąkart pasiskiepijus vakcina, sužadinama pirminė imuninė reakcija. Maždaug per 1-2 savaites pasigamina antikūnai ir kitos imuninės pajėgos. Skiepijant pakartotinai, įgyjama ir imuninė atmintis. Iki skiepų eros pradžios, kai daug žmonių sirgdavo, toks pakartotinis kontaktas ir sustiprinanti reakcija įvykdavo imunitetą turintiems asmenims susidūrus su sergančiaisiais.
Kokios būna vakcinos?
Skiepijimams naudojamos gyvosios ir negyvosios (užmuštos) vakcinos. Pastarosios dar skirstomos į visos ląstelės ir komponentines, t.y. tik iš tam tikrų mikrobų dalių pagamintas vakcinas.
Gyvosios vakcinos imituoja natūralių mikroorganizmų sąveiką su paskiepytojo organizmu, tačiau beveik nesukelia jokių ligoms būdingų požymių. Gyvosiomis vakcinomis skiepijama nuo tuberkuliozės, poliomielito, tymų, kiaulytės (parotito), raudonukės, vėjaraupių. Žmonėms skiepyti iki šiol naudojamos vakcinos, kurių sudėtyje yra mikroorganizmų, išskirtų iš įvairių gyvūnų, bet kurie nesukelia ligų žmonėms. Tymų, kiaulytės (parotito), raudonukės, vėjaraupių skiepams naudojamos gyvų susilpnintų virusų vakcinos. Jos ypatingos tuo, kad kadaise buvo išskirtos iš vaikų, sergančių itin lengvomis atitinkamų ligų formomis. Kartais vakcininės virusų padermės pavadinamos vaikų, iš kurių jos buvo pirmą išskirtos, vardais.
Kita vakcinų klasė — negyvosios (užmuštos) vakcinos. Jos skiepijamos tuomet, kai dėl įvairių priežasčių gyvųjų vakcinų pagaminti neįmanoma. Įvairiomis labai patikimomis priemonėmis gyvi organizmai gaminant vakcinas užmušami. Tokios vakcinos, skirtingai nuo gyvųjų, įskiepytos infekcinio proceso nesukelia, bet stimuliuoja imuninę sistemą sudaryti gynybos mechanizmus.
Ar vakcinos saugios?
Jau daug metų įvairiose pasaulio šalyse veikia vakcinų nepageidaujamų reiškinių registravimo ir stebėjimo sistemos. Dažniausiai tai yra nacionalinės tarnybos, surenkančios visą informaciją apie nepageidaujamus reiškinius, atsitikusius po vakcinų įskiepijimo.Informacija apie vakcinų saugumą prieinama visiems, duomenų apie nepageidaujamus povakcininius reiškinius gali gauti bet kurioje šalyje dirbantys specialistai, o su kai kurių bazių duomenimis gali susipažinti kiekvienas besidomintis.
Viena iš efektyviausiai veikiančių vakcinų saugumo sistemų pasaulyje laikoma JAV sistema VAERS (lietuviškai — vakcinų šalutinių reiškinių registravimo sistema). Šia sistema galima naudotis ir Lietuvoje (fda.gov).
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, veikia vadinamoji aktyvioji vakcinų nepageidaujamų reiškinių registravimo sistema. Kertinis šios sistemos elementas yra privalomas visų reiškinių registravimas arba patvirtinimas, kad paskiepytasis nepageidaujamų reiškinių nepatyrė.
Lietuvoje veikia vadinamoji pasyvioji vakcinų nepageidaujamų reiškinių registravimo sistema. Pasyviąja ji vadinama todėl, kad povakcininiai reiškiniai registruojami tik tuomet, jei gydytojas nusprendžia, kad įskiepijus vakciną, pacientas patyrė sunkių, vakcinos anotacijoje nenumatytų reiškinių, tačiau duomenys apie pacientus, kuriems po skiepijimo nepasireiškė nepageidaujamų reiškinių, neregistruojami ir nerenkami.
Gaila vaikų...
Pastebėta tokia tendencija, kad stipresnių reakcijų po vakcinos dažnumas sutampa su sunkių ligos formų sergant natūraliai dažnumu. Galime spėti, kad vaikai, kurių organizmas į skiepus reaguoja sunkiai, sunkiai sirgtų, jei nebūtų paskiepyti.
Tačiau tėvai neretai atsisako skiepyti mažylius, nes tokiomis ligomis, nuo kurių skiepijama, Lietuvoje jau seniai nesergama, o kūdikiai po skiepų kartais šiek tiek sunegaluoja.
Privačios šeimos ir vaiko klinikos vadovas A.Miežonis sako, kad dalis tiesos tame yra — kuo daugiau žmonių paskiepijama, tuo ligų cirkuliacija mažesnė. Tačiau jų vis tiek yra, nes pasiskiepiję ne visi žmonės. Ir aišku, kuo daugiau paskiepytų vaikų, tuo mažiau rizikuoja tiek vaikai, kuriuos tėvai atsisakė juos skiepyti. Bet tam tikra rizika susirgti vis dėlto išlieka, ir ji didės, jei vis daugiau žmonių liks nepaskiepyti. Pasak mediko, tėvai turi teisę rinktis, ar skiepyti vaiką, tačiau jie turi žinoti ir apie riziką.
Ar skiepytis nuo gripo?
Tačiau jei vaikų neskiepijimo mada Lietuvoje plinta ne taip sparčiai, tai abejonių dėl skiepų nuo gripo kyla daug dažniau. (Beje, vakcina nuo sezoninio gripo į daugumą gydymo įstaigų jau atvežta. Iš viso jų — 431, šiemet nupirkta 100 tūkst. dozių.)
Nuo gripo Lietuvoje nemokamai skiepijami į pavojingų gripo komplikacijų rizikos grupes patenkantys asmenys: vyresni nei 65 metų bei jaunesni, sergantys lėtinėmis ligomis, taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose žmonės. Šie asmenys turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Beje, kaip atrenkami virusai vakcinai? Mokslininkai Azijoje gaudo migruojančias antis, kultivuoja jų virusus ir jų pagrindu ruošiama vakcina sekantiems metams. Gydytojas homeopatas N.Razauskas sako, kad gripo vakcinos dažnai „nepataiko“ į to sezono gripą, tad skiepai nuo gripo — pati beprasmiškiausia vakcina, beprasmiškas organizmo alinimas, be to, neretai sukeliantis nepageidaujamas autoimunines reakcijas, kai organizmas neatskiria savo baltymo nuo svetimo ir ima prieš jį kovoti.
Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro visuomenės sveikatos specialistė G.Amasekovaitė sakė, kad jiems tenka išgirsti dar ne tokių klausimų ir „versijų“ apie skiepus nuo gripo.
Pasak jos, vakcina nuo gripo, be abejo, „nepataiko“ visais 100 proc., tačiau mažiausiai — 50 proc. Jos nuomone, jei žmonės nori susidaryti moksliškai pagrįstą nuomonę apie skiepus, turėtų klausyti žmonių, kurie studijavo mediciną, o ne išklausė kokius nors kursus.
