„Susidūriau su stereotipu, kad filologė turi svajoti tapti lietuvių kalbos mokytoja, būti su akiniais, dantų „kabėmis“, ilgu sijonu, krūva knygų rankose ir kiekvieną laisvą minutę skaityti. Dalis tiesos yra, – sutinka mergina. – Aš išsiskiriu tuo, kad esu platesnio požiūrio, toleruoju tuos dalykus, kurių kiti bendrakursiai nepripažįsta. Tarkim, populiarioji literatūra, įžymybių pasaulis, su kuriuo dabar susiduriu, ir dar be galo daug dalykų...“
Gabrielė, įsiliejusi į pramogų pasaulį, pajuto, kad ne visos šypsenos yra tikros.
„Po vaikišku mano veidu slepiasi stiprus žmogus. Išmokau atskirti melą nuo tiesos. Žinau, kad aplink mane daug netikrumo. Supratau, kad draugiškumą, nuoširdumą, norą bendrauti galima suvaidinti, kad įmanoma naudotis žmonėmis. Anksčiau to nežinojau...“ – prisipažįsta gražuolė su titulu, bet jau – be karūnos.
