Sekite 15min Google
Nors pati Santa gimė ir užaugo Latvijoje, Lietuvą ji vadina savo namais. Iš čia kilęs atlikėjos tėtis, o vieną dieną jo gimtinėje savo gyvenimą svajoja kurti ir pati mergina.
„Vieną dieną noriu persikelti gyventi į Lietuvą. Nežinau, kaip paaiškinti tą atmosferą, bet būtent čia jaučiuosi kaip namie. Jei atsiras bent viena galimybė, kuri mane čia atves, ją griebsiu ir persikelsiu su viskuo, ką turiu.“
Gyvenimą pradėti iš naujo Santai jau yra tekę. Prieš dvejus metus ji dalyvavo viename žymiausių Latvijos muzikinių konkursų ir pasiekė jo finalą. Beveik 20 tūkstančių eurų kainavusiam pasirodymui rėmėjų mergina neturėjo – viską finansavo savo lėšomis. Tačiau kol tūkstančiai žiūrovų stebėjo vieną didžiausių jos karjeros pasirodymų, pati Santa Paula tuo metu jau buvo likusi be namų.
„Stovėdama finalo scenoje jau neturėjau kur nusiprausti, kur miegoti. Miegodavau automobilyje, kartais pas draugus, bet niekam nenorėjau būti našta, todėl dariau viską, kad aplinkiniai manytų, jog man viskas gerai. Tam tikru momentu man buvo ir gėda, bet aš nenorėjau, kad mano tėvai galvotų, jog padarė kažką ne taip – juk esu suaugusi. Jie visuomet dėl manęs nerimauja, todėl aš labai norėjau juos apsaugoti.“
Santa Paula pasakoja, kad buvo laikotarpis, kai net ir dirbant keturiuose ar penkiuose darbuose jos kišenėje likdavo vos penki eurai. Tačiau net ir tuomet paskutinius pinigus mergina pirmiausia skirdavo ne sau.
„Turiu kačių, todėl kartais turėdavau rinktis – valgysiu aš ar mano katės. Visada rinkdavausi jas.“
Sunkiausiais savo gyvenimo metais išmokusi neprarasti vilties, šįkart Santa į Lietuvą atvyko ne tik dėl savęs. Sprendimą žengti į „Lietuvos balso“ sceną paskatino žmogus, kurio šalia jos šiandien jau nebėra.
Viena artimiausių Santos draugių Margo sirgo leukemija. Jųdviejų draugystėje ypatingą vietą užėmė muzika – Margo buvo Santos mokinė, todėl jos kartu dainuodavo, rašydavo dainas, o net ir paskutiniais gyvenimo mėnesiais mergina nenustojo domėtis draugės svajonėmis.
„Paskutinį pusmetį jos būklė buvo labai sunki, todėl bendrauti galėjome nedaug. Bet kai tik galėdavome pasikalbėti, ji visada klausdavo, kaip man sekasi. Vieną dieną papasakojau jai, kad atsirado galimybė užpildyti „Lietuvos balso“ anketą. Ji mane labai padrąsino. Sakė, kad atėjo laikas išeiti iš šešėlio ir išbandyti save. Iš esmės anketą užpildžiau dėl jos“, – prisimena Santa Paula.
Atsakymo iš „Lietuvos balso“ komandos ji sulaukė balandžio 21-ąją – tačiau apie tai papasakoti draugei jau nebespėjo.
„Balandžio 21-ąją mane pasiekė žinia, kad ji mirė. Maždaug po valandos gavau kitą žinutę – kad esu pakviesta dalyvauti Aklosiose perklausose. Man tai buvo ženklas, kad turiu važiuoti. Važiuosiu dėl jos. Juk būtent Vilniuje ji įkvėpė paskutinį kartą“, – su ašaromis akyse prisimena Santa.
Dar likus maždaug metams iki draugės mirties, Santa jai padovanojo ypatingą žiedą. Tokį patį turėjo ir pati. Du vienodi žiedai tapo jųdviejų draugystės ir tikėjimo, kad draugė ligą įveiks, simboliu. Jai mirus, Santa turėjo vienintelį prašymą – jei žiedą pavyks rasti, atiduoti jį jai.
„Buvo likusi vos viena diena iki mano kelionės į Vilnių prieš pasirodymą „Lietuvos balse“, kai vėlai vakare paskambino Margo sesuo ir pasakė, kad rado žiedą. Negalėjau patikėti. Nuvažiavau pasiimti jo dar tą patį vakarą.“
Taip į šalį, kurią pati vadina namais, Santa išvyko nešina ne tik savo svajone. Į „Lietuvos balso“ Aklųjų perklausų sceną ji žengė su Margo žiedu ir jausmu, kad tą akimirką scenoje stovi ne viena.
„Į Akląsias perklausas ėjau turėdama daugiau jėgos. Nes nebuvau viena“, – sako Santa Paula.
Ar ypatingą pažadą artimai draugei davusiai Santai Paulai pavyks atsukti mokytojų kėdes, paaiškės „Lietuvos balse“ jau šį šeštadienio vakarą, 19.30 val., per LNK.
