Kai tik išsiruošiu su mylimuoju kur nors eiti arba jis ateina pas mus, mažylė pradeda verkti, isterikuoti, daužytis. Vakar tai tapo nepakeliama - net atšaukiau savo pasimatymą, nes jaučiausi kalta ir žinojau, kad negalėsiu mėgautis susitikimu. Kaip įtikinti dukrą, kad jis geras žmogus, nenori atimti iš jos mamos ir nepretenduoja būti jos tėvu? Raminta.
Sveika, Raminta. Jūsų situacija tikrai nelengva. Ypač dėl to, kad jums rūpi vaiko, kuris išgyvena tėvų skyrybas, jausmai, bet nesinori paminti ir savųjų.
Viena aišku, kad neįmanoma pakeisti dukros minčių ar jausmų, tad bandydama įtikinti ją, kad ji turi jaustis ar galvoti kitaip, tik dar labiau ją supykdysite. Mažylė jaustųsi negirdima, nematoma.
Svarbiausia – įsiklausymas
Šiuo atveju jums svarbu išgirsti ir išklausyti dukrelės jausmus, nesistengiant jų pakeisti, o tiesiog bandant juos atspindėti, suprasti ir priimti. Tik tada, kai ji pajus, kad jos jausmai yra girdimi ir gerbiami, ji nurims ir bus mažiau įsitempusi bei pikta. Jūs tikrai neprivalote besąlygiškai atsižvelgti į dukros norus.
Nuo jos kaprizų ir nuotaikų neturi priklausyti, susitiksite su draugu ar ne. Antraip jūs siaubingai pyksite ant dukros dėl to, kad ji „neleidžia“ jums turėti savo asmeninio gyvenimo. Pavyzdžiui, jūs galite jai pasakyti: „Aš matau, kad tu tikrai labai pyksti, kad išeinu su draugu. Suprantu, kad tu to nenori, bet aš vis tiek eisiu“.
Vaikas turi įsisąmoninti, kad mama taip pat turi savo poreikių, jausmų ir yra pakankamai stipri bei nepriklausoma priimti sprendimus. Kai dukra nebesijaus spaudžiama pamėgti mamos draugą ar būti su juo maloni, jos jausmai jam gali atšilti. Žinoma, jei tik tas vyras bus korektiškas, dėmesingas jai ir jums. Sėkmės!