Sekite 15min Google
„Pakviečiau prezidentą, jam reikia paramos“, – sakė popierinį „Gitaną Nausėdą“ atsinešusi I.Narkutė.
„Man atrodo, kad čia susirinkusiems – ir taip viskas aišku. Nei vienam iš valdančiųjų neturiu ką pasakyti. Todėl kreipsiuosi į prezidentą. Paskaitysiu jums galimos knygos ištrauką, kaip apie jus ateityje vadovėliuose rašys mūsų vaikams ir anūkams.
Gitanas Nausėda – penktasis Lietuvos prezidentas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Mėgo kas rytą klausti žiūrėdamas į veidrodį: veidrodėli veidrodėli, kas pasaulyje aukščiausias ir gražiausias, ir fainiausias? O veidrodėlyje dirbančios botų fermos jam atsakydavo – tu, Gitanai, pats aukščiausias ir gražiausias ir fainiausias, jėė.
Kitas punktas: Gitanas Nausėda flirtavo su antivalstybinėmis jėgomis, peržengė ribą ne vieną ir ne kartą, supainiojo viešąjį interesą su botų fermomis iš rytų. Vakarais piktai grūmodavo pirštu ir liepdavo visiems eiti dirbti, o rytais pasirašydavo po viskuo, ką jam pakišdavo. Trumpai tariant, melavo“, – tariamos ateities istorijos ištraukas skaitė I.Narkutė.
Ji taip pat priminė ir tai, kad prezidentas tylėjo matydamas tūkstantines minias protestuotojų po langais: „Toks buvo penktasis Lietuvos prezidentas, geriau žinomas kaip prezidentas, kuris neveikė.“
„Nežinau kaip jums, bet man buvo net smagiau, kol prezidentas tylėjo, nei kai jis pagaliau prabilo“, – šyptelėjo Ieva.
Savo dainoje ji irgi pašiepė prezidentą, dainuodama „Kas nors Gitanui stuburą grąžinkit“.
„Ruginienei atrodo, kad mes čia šąlam, kad vargstam, kad geriau eitume dovanų pirkti ar silkės pjaustyti. O mes dabar parodysime, kad ne vargstam, o kuriam gerą karaokės vakarėlį“, – prieš uždainuodama sakė Ieva.
Protesto mitinge esantis 15min žurnalistas Ignas Jačauskas praneša, kad Į trečią protesto prie laužų vakarą Nepriklausomybės aikštėje kol kas susirinko kiek mažiau žmonių, nei per pastarąsias dvi dienas, bet protestuotojų yra bent 5 tūkstančiai.
Tradiciškai jau dega laužai, kai kurie susisupę į vėliavas su protesto simbolika, yra ir šmaikštesnių plakatų – „Miau – gal taip suprantamiau?“, „Žemaitaiti, Skardžiau, paleisk Nausėdą – gėdą pasilik sau“, „Be laisvo žodžio nebus valstybės“, „Karūna sunki, kai stuburo nėra“. Nuo scenos skriejant kritikai valdančiųjų atžvilgiu, susirinkusieji ploja ir švilpia, o kalbos nuo scenos baigiamos šūkiais „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
