Inga sako jau seniai nematanti visų tų pristatymų, atidarymų prasmės.
Nebeina ir į dainų ir šokių projektus, nes mano, kad jau viską toje srityje padarė. Užtat dabar gyvenanti taip, kaip visada norėjo, laisvą laiką skirdama patiems artimiausiems savo draugams, namams, šunimis, savo šeimai.
Būti pamiršta Inga tikrai nebijo. Sako rastų kitų būdų, kaip apie save priminti. Tačiau veiklos kol kas jai nestinga. Daugiau nei pusę vakarų per mėnesį Inga praleidžia scenoje su spektakliais ir koncertais. Tad viešumo, tikina, užtenka iki kaklo.
„Kai kone kiekvieną vakarą morališkai nusirenginėji scenoje, paskui labai norisi atsiriboti nuo svetimų. O tai, kad nesidaliju savo išmintimi socialiniuose tinkluose ir nedėlioju ten savo katinų ar šunų nuotraukų, nereiškia, kad manęs nėra. Aš esu taip, kaip noriu būti. Gerai, kad galiu sau tai leisti.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“
