Sekite 15min Google
Socialiniame tinkle „Facebook“ R.Mikelkevičiūtė nusprendė aptarti klausimus, kuriuos iškėlė G.Juodeika, kritikuodamas gyvūnų prieglaudų darbo metodus.
Ji teigė, kad atidus ir griežtas prieglaudų atrankų procesas yra privalomas, mat neaišku, kas pasiims augintinį į namus ir kaip ateityje su juo elgsis.
„Kodėl nepatikėčiau katės?
Atsakymas Gediminui Juodeikai.
Kam apklausa?
1. Gyvūnas ne daiktas, o prieglaudose nėra fainų istorijų. Fainos tampa tada, kai augintiniai iškeliauja į gerus namus, o ne į pvz. sadistų. Bet kaip žinoti?
Darbuotojai į tą tavo Micę sudėjo daug pastangų ir pinigų (gydė, šėrė, gelbėjo), todėl nori rasti patikimus namus. Tam ir yra apklausos. Taip, reikia matyti kaip tu mąstai.
2. Nustebino 2000 eurų?
Vet paslaugos tikrai brangios. Ir atbaido ne vieną norintį pasiimti augintinį iš prieglaudos. Todėl klausimas, ar išgalėsi, yra iš gyvenimo!
Štai, kątik už Gilės augliuko pašalinimą sumokėjau 400 eurų, tiesa buvo darytos nuotraukos, biopsija ir tt. Už Ato operaciją link 800 eurų. Bet be jos – amen.
Nepasakosiu, jiek kainavo Bruknės onkologija.
Prieglauda turi savo „labdaros sąskaitas“, neretai ir susitarimus su vet. klinikomis ir jose augintiniui tuo klausimu kartais saugiau. Gerai, kad atsirado fondai, kai kurios prieglaudos prisideda prie vet išlaidų.
3. Vėžys. Geriau užmigdyti ir nekankinti!
Čia kalbėsiu apie požiūrį į GYVYBĘ, kuris mus ir daro žmonėmis.
Mano augintiniai – mano šeimos nariai, o mes rūpinamės jais, teisingai?
Taigi, sunkiai susirgus artimam žmogui, kokia mintis ateina? Padaryti viską ką gali ir negali. O jei eutanazija būtų įteisinta? Tuomet kada?
Kodėl, kai sunkia liga suserga augintinis, tokia mintis savaime suprantama?
11 m. Evai degeneracinė mielopatija. Nepagydoma. Duoda iki metų, bet šeimininkai sukonstravo jai vaikštynę. Tai ne apie šunį, tai daug pasako apie žmogų!
Geras šeimininkas jaučia, kada laikas paleisti, o veterinarai dalinasi „pragmatiškomis“ istorijomis – pvz. Migdyti nes neloja.
Todėl po „nenoriu kankinti“ neretai slepiasi – NENORIU KANKINTIS. Ne tik pinigų, bet ir tavo jėgų reiks daug!
4. Pvz. JAV Maryland valstijoje yra interviu, ateiti turi visa šeima. Sumokėti 250 dol. (padengti gyvūno maisto, vet paslaugų ir tt išlaidas prieglaudoje). Atsinešti banko išrašą, kuriame matyti finansai. Sąvanoriai tau skambina pasiteirauti ir net gali atvykti aplankyti“, – pasakojo R.Mikelkevičiūtė.
Kaip portalui Žmonės.lt teigė R.Mikelkevičiūtė, išties tokie klausimai apie gyvūnų prieglaudų darbą kyla daug kam, tad ji panoro šią temą paliesti viešai.
„Žinau, kad Gediminas mėgsta provokuoti, bet jis tikrai geras žmogus. O nuo konteinerio katę tikrai puiku parsinešti, bet mes čia ne apie iš kur, o kalbame apie žmogaus atsakomybę ją pasiimant. Esu partempus namo nuo konteinerių n kačių namo. Bet atsakomybė prieš nuo konteinerio tokia pati kaip iš prašmatnaus veislyno.
Esmė ta, kad meilės gyvūnui neužtenka: atsakingas šeimininkas turi turėti ir finansines galimybes juo pasirūpinti visą jo gyvenimą. Ir mes nekalbame apie prabangos dalykus, mes kalbame apie normalaus gyvenimo sąlygas. Todėl prieš imdamas gyvūną turi būti tikras, kad gali apmokėti maistą, veterinarą, priežiūrą ir nenumatytas išlaidas. Jei tave finansiškai tai sužlugdytų, vadinasi, augintiniui dar nesi pasiruošęs.
Pirmiausia įsivertink savo pinigus, tada rinkis gyvūną – ne atvirkščiai. Tiek is veterinarų prisiklausiau istorijų – eutanazuoti, nes matai medžioklinis šuo jam ne toks, kokio tikėjos“, – Žmonės.lt teigė R.Mikelkevičiūtė.
Žmonės.lt primena, kad TV ir kino prodiuseris, laidų vedėjas Gediminas Juodeika susidūrė su netikėta problema. Panoręs įsigyti augintinį žinomas vyras nusprendė apsilankyti gyvūnų prieglaudoje, tačiau nors iš pradžių manė, kad namo grįš su katinu, bet to padaryti nepavyko. Portalui Žmonės.lt G.Juodeika papasakojo, kas nutiko ir sukritikavo prieglaudų darbo metodus.
„Pradėjau skambint į prieglaudas ir susidūriau su kažkokiais kuoktelėjusiais žmonėmis, nes pasirodo nėra taip paprasta, kaip rodo filmuose ar visur kalbama, skelbiama, kad nuėjai ir pasiėmei tą gyvūną. Ten taip paprastai jo neduoda. Ten manęs keistų klausimų pradėjo teirautis. Tokių, kaip pavyzdžiui, jeigu katė susirgs vėžiu, ar aš ją migdysiu, ar aš ją gydysiu? Kitas klausimas, ar galiu išeiti iš darbo, kad visą dėmesį galėčiau skirti katės gydymui? Ar galėčiau skirti 2000 eurų, jeigu reikėtų operacijos? Nu, man pasirodė šiek tiek keista, nes per visą gyvenimą, kiek turėjau gyvūnų, dar niekada iki vėžio nebuvo daeita, o tokių reikalavimų negirdėjau... Iš esmės katė vis tiktai laukinis gyvūnas, jeigu jam kokios problemos, tai aš humaniškesnį kelią matau šitos problemos sprendimui. Kai papasakojau apie tai, man pasakė, kad aš neatitinku psichologinio profilio“, – pasakojo G.Juodeika.
