Sekite 15min Google
Apie tai moteris prakalbo socialiniame tinkle „Instagram“, o įrašu sutiko pasidalyti ir su Žmonės.lt skaitytojais.
„Spalis visame pasaulyje – krūties vėžio mėnuo. Mano asmeniniam kalendoriuje jis visada bus kovą, nes tada sužinojau, kad „pasisekė“ šitoje loterijoje. Kaip ir apytiksliai 2000 moterų Lietuvoje kasmet. Biopsijos rezultatų laukimas buvo kraupiausias praėjusių metų laikotarpis. Iš klinikos pėsčiomis grįžau 5 km autopilotu.
Galvojau ir apie sūnų, ir apie klientus, ir kodėl man. Tačiau, net ir šitoje situacijoje galima rasti kažką gero: man labai pasisekė – krūties vėžys buvo nustatytas nulinėje stadijoje. Iki tol nežinojau, kad tokia egzistuoja. Bet esmės tai nekeičia, tai vis tiek vėžys ir skamba baisiai.
Iki šiol nėra lengva apie šią kelionę kalbėti, be to, kaip tik artėja laikas vėl tikrintis, tad nerimo yra ir jo bus dabar jau visada, bet noriu visoms moterims, kurios mane seka, pasakyti, kad, kai jau kažką užčiuopsit pirštais – gali būti vėloka. Aš nejaučiau nieko ir mano visi kiti tyrimai buvo geri. Nelaukit nei dienos. Jei aš būčiau dar bent porą mėnesių prabimbinėjusi, nežinia, kaip būtų dabar. Pati efektyviausia krūties vėžio prevencija yra savalaikis pasitikrinimas. Ir nėra jokio kito stebuklingo būdo.
Daryti tai reikia ne vieną kartą gyvenime, o periodiškai. Nes, patikėkit, ir aš galvojau, kad bet kam tai gali nutikti, tik ne man. Esu labai dėkinga savo šeimos gydytojai, kuri po mamogramos, nors ji nieko blogo neparodė, visgi užrašė mane dar ir tyrimui echoskopu; per amžius dėkinga naviką gana sudėtingoje vietoje radusiam daktarui; ir chirurgui, atlikusiam tausojančią operaciją, po kurios praėjus dviem parom jau grįžau į darbus. Dar labai dėkinga savo palatos draugėms, moterims, kurios, turėdamos sunkesnes diagnozes, išgyvenusios sudėtingesnį gydymą, mane visą laiką ligoninėje guodė, kol ašaros nevaldomos liejosi upeliais. Aš, žinot, iš tų verkiančių.
Mane išgelbėjo darbas, intensyvus sezonas, kuris neleido nugrimzti į savigailą, kas tikrai nebūtų sunku. Galimai dėl patiriamo nuolatinio valdomo streso čia ir atsidūriau. Kita vertus, nieko kito daryti nenoriu.
Negaliu sakyt, kad troškau pasipasakot apie šią patirtį visiems. Bet man užteks, jei po šio rašinio nors viena moteris, mama, draugė, kažkieno sesuo nueis pasitikrinti“, – rašė L.Vagonė.
