„20 metų jubiliejus. Ar mes padarėme viską, ko tikėjomės? Manau, padarėm penkis kartus daugiau“, – tvirtai sako režisierė.
„Operos teatras pasidarė gyvas. Ir mes iš tikrųjų, manau, kūrėme ir sukūrėme operos solisto aktorinę mokyklą“, – sako režisierė, padėjusi komandai analizuoti vaidmenis, skatinusi jaunus kūrėjus iš savęs reikalauti daugiau.
„Jeigu pas tave dabar ateitų dvidešimt penkerių metų režisierius, aktorius, gal net dainininkas ir pasakytų, kad nori pasaulinės karjeros, kokius tris dalykus tu jam patartum?“, – paklausė „Kamantinėjimų“ vedėjas A.Kamantauskas.
Fotogalerija:
Režisierė atsakė nė nesudvejojusi: „Dirbti. Tada dar dirbti. Ir dar dirbti. Ir tada norėti ne pasaulinės karjeros, o norėti būti geriausiu.”
„Buvau bloga draugė, bloga dukra, bloga žmona”
Renginių kūrėjui, „Rekūrai“ vadovui Aurimui Kamantauskui paklausus, kas lėmė tokią kūrybinę sėkmę, Dalia Ibelhauptaitė buvo atvira – į savo suburtus „Bohemiečius“ visada žiūrėjo kaip į šeimą, o ne kolegas. „Tikiu, kad su „Bohemiečiais“ pakeitėme operos tėkmę Lietuvoje“, – sako režisierė.
„Teatras turi būti kuriamas ir auginamas kaip šeima. Kai buvau jauna, niekada negalvojau, kad man likimas suteiks dovaną, kad aš galėsiu kurti savo trupę, savo teatrą. Aš režisiere tapau tada, kai moterys režisierės buvo ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamos ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje“, – nelengvą, bet įspūdingą kūrybinį kelią prisimena pašnekovė.
Visgi, „Kamantinėjimų“ tinklalaidėje D.Ibelhauptaitė prisiminė, kad turėtais šansais pasinaudojo, tačiau vieną jų vis dar turi ir atidėtą. Ją atskleis žiūrovams.
Paklausta, kokį savo sprendimą šiandien priimtų kitaip, Dalia Ibelhauptaitė prisipažino, kad būtų daugiau laiko skyrusi žmonėms, kuriuos myli.
„Man labai daug metų viskas buvo tik darbas. Aš, buvau labai bloga draugė. Aš buvau labai bloga dukra. Aš buvau labai bloga žmona, nes aš neskyriau pakankamai laiko tiems žmonėms, kurie mane pirmiausia labai mylėjo ir aš labai mylėjau“, – jautriai atsakė kūrėja.
Ji pridūrė – dirbama tokį darbą, ne visada jautė tik pripažinimą: „Tu esi fiziškai vienas kaip vilkas, bet kartu esi apsuptas kiekvieną sekundę šimto žmonių“, – atviravo režisierė, pabrėždama, kad už sėkmę laurus prisiima visi, o už nesėkmę, lieki atsakyti vienas pats.
„Turi rizikuoti net dėl beprotystės“
Dalia Ibelhauptaitė atvira – keisdama lietuviškos operos veidą turėjo ambicingą tikslą. Prieš 26-erius metus kartu su Gintaru Rinkevičiumi ir Juozu Statkevičiumi kūrusi „Kaukių balių” siekė, kad ateitų visi, kurie niekada anksčiau neatėjo į operą. Arba tie, kurie atėjo kartu su mokyklos ar su darbovietės kolektyvais ir jiems nepatiko. „Čia yra tos vidinės energijos reikalas“, – apibendrina kūrėja. „Gyvenimas pilnas istorijų.
Tu neturi bijoti rizikuoti, net tada, kai atrodo visiška beprotystė“, – sako režisierė.
Ji prisimena ne tik drąsius kūrybinius sprendimus, bet ir tai, kad tikėdama idėja, pati drąsiai pasirūpindavusi, kad nepritrūktų finansų. Būta atvejų, kai režisierė susitikimuose su verslininkais juokaudavo, kad neišeis, kol verslas neskirs paramos spektakliui. Tais laikais, remti kultūrą Lietuvoje nebuvo populiaru, o apie renginius buvo informuojama ne atskiruose laikraščių puslapiuose, bet aprašius visus vienoje skiltyje – kultūros anonsai nebuvo pateikiami patraukliai.
Čia ir vėl Dalia Ibelhauptaitė buvo drąsiausia ir prašydavo daryti kitaip – būtent jos spektakliai pradėti reklamuoti atskiruose puslapiuose ir ryškiai.
Prieš daugiau nei 20 metų kūrybinis kelias Dalią Ibelhauptaitę atvedė į Niujorką. „Turėjau visiškai kitą terpę, kitą galimybę. Aš repetavau „Šveiką“.
Mano repeticijų salės langai buvo į Times Square. Ir per pertraukas aš sėdėdavau, žiūrėdavau per langą, nes negalėjau patikėti, kad aš, mergaitė iš Žirmūnų, dabar štai sėdžiu, žiūriu į Times Square ir čia repetuoju“, – prisimena D.Ibelhauptaitė.
Būtent Niujorkas kūrėją ir išmokė tinkamai ir išskirtinai pasirūpinti savo spektaklių žinomumu, ne tik stipriu turiniu.
Apie patirtą nesėkmę, kiną kaip investiciją ir kūrybą kartu su savo vyru – talentingu britų režisieriumi ir aktoriumi Dexteriu Fletcheriu – naujausiuose „Kamantinėjimuose“. Visą pokalbį Aurimo Kamantausko tinklalaidėje galite žiūrėti:











