Neužmiršiu tavo kalbančių akių.
Jos kur kas daugiau pasako negu žodžiai
Neužmiršiu, nes tavim karštai tikiu
Kaip aistros taures mes gėrėm godžiai.
Neužmiršiu niekad Tavo šypsenos.
Šiluma jos ir šviesa nelygu saulei.
Tavo lūpų neužmiršiu niekados.
Nėr už jas svaigesnio vyno šiam pasauly.
Neužmiršiu tavo rankų, neužmiršiu.
Jos užmigdo net pačiam kiečiausiam guoly.
Neužmiršiu, net jei akmeniu pavirsiu,
Nes, žinau, šalia užaugs neužmirštuolė.
Danutė
