Vestuvinę „miško puotą“ pora surengė atokesniame Lietuvos kampelyje – kaip Indrė pasakoja portalui Žmonės.lt, jai širdžiai itin artimoje vietoje.
„Vestuvės vyko mano kaime – Juškonyse, Lazdijų rajone, kur yra senelio gimtinė. Čia praleidau savo gražiausias vasaras, todėl visada ir svajojau susituokti ten, kur širdis nurimsta. O pati ceremonija vyko miške, keliaujant link ežero kranto, ją išsirinko jaunikis, nes norėjo būti medžių apsuptyje, kadangi jam gamta taip pat labai artima“, – kalbėdama su Žmonės.lt, šyptelėjo Indrė.
Fotogalerija:
Šventei Indrė pasirinko žemę siekiančią, raukiniuotą baltą suknelę, atidengiančią jos metalinę koją, galvą ji puošė lengvu nuometu. Jos vyras Augustinas šventei pasirinko kreminės spalvos švarką ir rudas laisvo kirpimo kelnes.
Indrė po vestuvių ji pasirinko dvigubą pavardę – Kručaitė-Čingė.
„Nenorėjau prarasti savo mergautinės pavardės, kuri tapo mano savotiška įvaizdžio detale. Vyras tik paskatino ir palaikė!“ – teigė pašnekovė.
Savo meilę pora atšventė su būriu žmonių – tiesa, moteris atvirauja, kad į vestuves susirinko patys artimiausi.
„Dalyvavo 31 žmogus, kaip mama sako čia „Jaunimo šventė“, turiu nemažai giminių Lietuvoje ir užsienyje, tačiau nusprendžiau švęsti artimiausių rate, su kuriais bendrauju daugiausiai“, – tikina ji.
Šventei – savomis rankomis kurta dekoracija
Išskirtinei dienai pora plušo kaip reikiant – ne tik planavo, kvietė svečius, bet ir savomis rankomis kūrė puošmenas. Indrė pasakoja, kad vestuvėms jie už keliasdešimt eurų pasigamino išskirtinę puošnią arką, po kuria ir buvo sutuokti.
„Nusipirkome metalinę sodo arką, skirtą vijoklinėms rožėms už 10 eurų, ją aprišome juostelėmis. Kaip tik dar turėjau iš mergvakario rožinį debesėlį, jis buvo kaip „vyšnia ant torto“. Pačias juosteles pirkome „Danesoje“ ir karpėme, apdeginome kiekvieną kraštą, kad viskas atrodytų tvarkingai, rinkome pastelines spalvas“, – teigė ji.
O pati arka pačiai porai skleidė artumo jausmą:
„Manau, kad ji simbolizuoja tą spalvų įvairovę, kokie esame ir mes ir arka, kuri kaip mylimi žmonės mus apgaubia savo šiluma.
Pačias vestuves nuo 0 sukūrėme patys, su šeimos pagalba, todėl širdis tiesiog žydėjo girdint pagyras ir įvertinimus, kad tai „Geriausios vestuvės, kokiose teko būti“. Net miegas palapinėse neišgąsdino svečių!“
Nors nemažai porų vestuves planuoja bent metus, Augustinas ir Indrė apsisuko vos per kelis mėnesius. Tiesa, anot moters, toks iššūkis buvo tikrai nelengvas.
„Sunku pačiai patikėti, bet suplanavome per 3 mėnesius. Atrodo, kad visa šeima taip gyveno vestuvių organizavimu, kad kai jos praėjo, reikėjo laiko suprasti, ką dabar veikti laisvalaikiu.
Nenorėjome laukti, juk toks puikus sezonas prieš nosį buvo, sunku patikėti, kad galima visus metus laukti tokios nuostabios šventės“, – dalijosi pašnekovė.
Tradiciniam medaus mėnesiui pora rinkosi ne vieną, o keletą vietų ir taip pat užsiminė, kad kitąmet turi ir ambicingesnį planą.
„Medų jau kopinėjame Juškonių kaime, Birštone ir pas Augustino močiutę – Leliūnuose. Kitais metais – į kelionę po Europą?“ – užsiminė ji.
Piršlybos ir „Tinder“ pažintis
Poros piršlybos įvyko vos prieš keletą mėnesių, tačiau Indrė pamini nujautusi, kad lemtingo klausimo sulauks.
„Kadangi kaip ir jaučiau, kad mėnesių klausimas kada pasipirš, kiekvienas išėjimas į miestą man jau būdavo „dabar ta akimirka“. Vaikščiojome mieste, priėjome sendaikčių turgelį netoli Visų Šventųjų Bažnyčios ir ten išsirinkau širdelės formos pakabuką, kurį jis man nupirko. Tuomet nuėjome į restoraną, ten išlenkėme taurelę, todėl nenuvažiavome į suplanuotą vietą.
Galiausiai jis pasipiršo namuose, jaukiai ir su ašarų upeliais, katinas Mixas buvo šios akimirkos liudininkas. Viskas įvyko paprastoje aplinkoje, kuri atspindi mus“, – pasakoja moteris.
Pora, kaip ir daugelis, susipažino socialinių tinklų dėka. Moteris džiaugiasi, kad Augustinas neišsigando jos nuo vaikystės turimos negalios ir net didžiavosi jos narsa viešai apie tai kalbėti.
„Turbūt nieko šiais laikais nenustebinsi, jei pasakysi, kad susipažinai per socialinius tinklus, mūsų atveju – per „Tinder“. Kai vyras rašė žinutę, neturėjo jokių slaptų kėslų, tik norėjo pasidžiaugti mano drąsa viešai rodyti ir kalbėti apie savo negalią, bet, kaip matot, užsisuko pažintis“, – juokiasi Indrė.
Pora kartu – jau beveik 5-erius metus. Per šį laiką jie, kaip ir nemažai daug laiko drauge praleidžiančių žmonių, supanašėjo, „apšlifavo“ vienas kito kampus.
„Labai daug kas sako, kad dabar esame labai panašūs! Nežinau, ar su tuo sutikčiau, nes mes esame labai skirtingi, todėl šlifavomės kaip reikiant.
Kas tikrai panašu, kad abu esame jautrūs! Bet tikrai džiugu, kad visų pirma esame draugai. Kai tai girdėdavau paauglystėje, nelabai suprasdavau, nes atrodė, kad svarbiausia aistra ir meilė. Bet dabar tikrai suprantu ir pritariu. Mums tiesiog smagu ir gera kartu būti kiekvieną dieną, bet tuo pačiu labai mėgstame pabūti savo erdvėse: aš – prie knygų, jis – prie muzikos.
O kas labiausiai žavi, kad Augustinas dega noru vis kažką veikti, išbandyti, pajudėti. Tai man labai padeda išlipti iš komforto zonos“, – šypteli Indrė.
Viena iš vyro veiklų, kuria žavisi Indrė, yra jo polinkis į muziką bei ambicingi tikslai tapti žinomesniu didžėjumi.
„Antroji jo meilė yra muzika, ja jis užsiima laisvalaikiu. Kiek vakarų po darbo praleista prie kompiuterio... Labai norėčiau, kad daugiau žmonių pastebėtų ir įvertintų gabumus. Vakarėliuose kartu taip pat apsilankome! Dabar rečiau, bet profilaktiškai panaktinėjame, tikrai smagu prasiblaškyti ir pašokti“, – teigia ji.
