Netektį išgyvenanti Nomeda portalui Žmonės.lt sakė, kad su pusbroliu A.Marčėnu ją visą gyvenimą siejo itin artimas ryšys ir daugybė bendrų prisiminimų.
„Aidas – mano be proto mylimas pusbrolis. Mūsų labai nedaug: mes dvi seserys ir jie du broliai, ir viskas. Mes daugiau nieko neturim. O dabar iš keturių, likom trys“, – liūdesio neslėpė N.Marčėnaitė.
Ji pasidžiaugė, kad praėjusią savaitę dar spėjo suorganizuoti giminės susitikimą, kuriame buvo ir Aidas. Menininkui šis susitikimas taip pat buvo jo paskutinių dienų šviesulys.
„Man toks jausmas, kad jis palaukė mūsų. Violeta (A.Marčėno žmona, – aut. past.) sakė, kad jis tą paskutinę savaitę buvo laimingiausias žmogus. Jis tikrai buvo nepaprastai laimingas, mes susitikę daug juokėmės, kalbėjom... Kas gali būt geriau? Gyventi iki pabaigos. Susitikime buvo ir jo vaikai, jo brolio šeima, aš su seserimi ir šeimomis. Tik jie truputį vėliau atvažiavo, todėl nebespėjome drauge pasidaryti profesionalių nuotraukų su fotografe, bet įsiamžinome telefonu“, – Žmonės.lt atskleidė Nomeda.
Žinoma moteris paragino ir kitus neatidėlioti gyvenimo ir turint planų – būtinai juos įgyvendinti dabar.
„Nereikia nieko atidėlioti. Jei turite planą su šeima – būtinai tą padarykite. Aš esu labai laiminga, kad mums pavyko padaryti susitikimą ir aš tą apsikabinimą su Aidu ir dabar jaučiu“, – kalbėjo ji.
N.Marčėnaitė neabejoja, kad pusbrolio A.Marčėno kūriniai gyvuos visados, todėl apie jį sunku kalbėti būtuoju laiku.
„Aidas yra mūsų genialus rašytojas, todėl negaliu apie jį būtuoju laiku kalbėti. Apskritai apie tokio lygio rašytojams kaip Aidas, negalioja joks būtasis laikas. Jie visada yra esamuoju laiku ir visada dabar. Juk tiek sukūrė ir visa tai yra mokyklų programose.
Tik aišku, viskas yra kitaip, kai mes kartu praleidome vaikystę, kai kažkada drauge ir „tūsinome“, ir baidarėmis plaukėme... Mano tėvas su Aido tėvu Vaidotu labai artimi, todėl ir mes tokie sulipę buvome. Tikrai labai graži mūsų jungtis ir giminė, o dabar laukiam tęsinio. Yra aktorius Jurgis Marčėnas, gera žinoti, kad tokia šauni kompanija. O gyvenimas toks jau yra – visi gimsta ir visi miršta, bet Aido gyvenimas buvo labai gražus. Daug vaikų, daug nuostabios kūrybos“, – sakė Nomeda.
Pasiteiravus, ar Aido mirtis nustebino, Nomeda patikslino, kad jie buvo per daug artimi, kad kas nors nustebintų – visi žinojo apie menininko ligą.
„Niekas nenustebino, mes dar ir ligoninėje jį neseniai aplankėme. Buvo atėję visi vaikai, visi padarėme viską taip, kaip ir reikėjo. Ir būtina paminėti, kad Aido nebūtų buvę be jo žmonos Violetos, kuri jį besąlygiškai palaikė. Be jos jis nebūtų galėjęs tiek kurti, todėl tai, kad mes turime tiek ką skaityti yra ir Violetos nuopelnas. Ji buvo tikroji mūza, bet ne ta, kuri tik plevena, ji davė tikrą pagrindą“, – pagyrų pusbrolio žmonai negailėjo N.Marčėnaitė.
Leidžiant laiką su artimaisiais Nomeda dažnai prisimena Vytauto Landsbergio kartą jai ištardus žodžius – juk pats svarbiausias dalykas yra šeima ir ryšys su ja.
„Jis sakė: „Lietuva yra šeimų istorija.“ Aš tada tai pirmą kartą taip susimąsčiau. Aš galvojau – gi tikrai Lietuva yra šeimų istorija. Tų, kurių nepavyko ištremti, kurios sugebėjo kažkaip išlikti... O mūsų šeimą tikrai daug nukentėjo, o ir mūsų vaikystės ir tėvų jaunystės nebuvo paprastos. Bet visa mūsų tauta juk ir laikosi iš daugybės šeimų. Už tai ir reikia palaikyt ryšį, reikia branginti artimumą, seserystę, brolystę ir laikytis vieniem kitų. Tai visada labai svarbu“, – užbaigdama pokalbį su Žmonės.lt sakė Nomeda Marčėnaitė.
Primename, kad trečiadienį Lietuvos rašytojų sąjunga pranešė apie poeto, eseisto, kritiko Aido Marčėno mirtį, kuriam buvo 65 metai.
Aido Marčėno kūryba buvo įvertinta svarbiausiais Lietuvos literatūros apdovanojimais. Jis pelnė prizą už geriausią debiutą „Poezijos pavasario“ almanache (1987), Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus (1989), Julijono Lindės-Dobilo (1999), Jotvingių (2008), Jono Aisčio (2013), Lietuvos rašytojų sąjungos (2014) ir Salomėjos Nėries (2024) literatūrines premijas, 1994 m. tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, o 2005 m. jam skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už klasikinių vertybių ir šiuolaikiškumo dermę poezijos knygose.
Keturios jo poezijos knygos – „Pasauliai“, „Eilinė“, „Šokiai“ ir „Tuščia jo“ – buvo įtrauktos į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką, o rinkiniai „Ištrupėjusios erdvės“ ir „Viename“ nominuoti Metų knygos rinkimuose.
