Pabudusi po narkozės Giedrė suprato, kad kažkas pasikeitė. Ramiai, atsargiai ji atsklojo užklotą, dirstelėjo į apibinduotą kojos galą, vėl užsiklojo, rašo „Vilniaus diena“.
Praėjus pusdieniui ji pakalbėjo apie nelaimę su tėčio, mamos nenorėjo liūdinti. Vėliau vis dėlto prasitarė ir jai: „Mamyte, aš nebeturiu pėdutės“, – stengdamasi sulaikyti ašaras kalbėjo mergaitė.
Netyčia ant sprogmens užmynusio Giedrė jautėsi kalta – už tai, kad paspyrė buteliuką su sprogmenimis netgi atsiprašė mokytojos.
Giedrė su mama kalba apie ateitį, stengiasi mokytis gyventi iš naujo: pratinasi prie minties apie pėdos protezą, naudojasi invalido vėžimėliu.
„Kaskart, kai pamatau ją šokinėjančią ant vienos kojytės iki vėžimėlio, man kaupiasi ašaros, negaliu žiūrėti į suluošintą savo vaiką“, – sakė mergaitės mama D.Pilipavičienė.
Kol kas neaišku, ar mergaitė galės lankyti baseiną, bet su dviem šokių kolektyvais tikrai teks atsisveikinti. Dabar Giedrės mama meldžiasi, kad žaizdos kuo greičiau užgytų ir tikisi, kad iki gimtadienio, vasario 27 d., dukra jau vaikščios.